LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus. Šešioliktasis pasakojimas skiriamas broliams Hofmekleriams.
„Jie abu buvo ryškūs muzikai, neabejotinai ryškūs muzikai. Reikšmingi. Kiekvienas savo pasirinktam kelyje tikrai nuėjo toli ir paliko ryškų pėdsaką“, – brolius Moišę ir Leibą Hofmeklerius apibūdina pianistas, vargonininkas, muzikologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Leonidas Melnikas.
Vyresnysis brolis Moišė (Michelis), gimęs 1898-aisiais, buvo smuikininkas, o karjerai įsibėgėjus – ir vadinamojo „Hofmeklerbendo“ bei „Metropolio“ orkestro vadovas.
„Jis, kiek žinau, mokėsi pas labai garsų to meto Vilniaus pedagogą Ilją Malkiną. Tai buvo tikrai neabejotinai labai ir talentingas muzikas, ir puikus pedagogas, – sako L. Melnikas. – Jis turėjo labai stiprų profesinį užnugarį ir tikrai neabejotinai buvo labai geras smuikininkas. Profesionalus smuikininkas.“
Atvažiuojant į Kauną kokioms garsenybėms, jiems fortepijonu akompanuodavo būtent Leiba.
Muzikologas taip pat primena, kad M. Hofmekleris buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos ordinu. „Jis darė labai daug įrašų. Moišė ir į Londoną važiuodavo su savo ansambliu. Londone taip pat darė įrašus“, – aktyvią M. Hofmeklerio veiklą pristato profesorius L. Melnikas.
Jei Moišės Hofmeklerio indėlis pramoginei ir estradinei muzikai yra nenuginčijamas, jo jaunesnis brolis, 1900-aisiais gimęs Leiba, labiau buvo vertinamas akademinės muzikos pasaulio.
Jis turėjo labai stiprų profesinį užnugarį ir tikrai neabejotinai buvo labai geras smuikininkas.
„Leibos karjera, aišku, buvo tokia pavydėtina. Jis pradėjo kaip pianistas ir, matyt, buvo labai geras pianistas, nes, atvažiuojant į Kauną kokioms garsenybėms, jiems fortepijonu akompanuodavo būtent Leiba, – pabrėžia muzikologas. – Tai reiškia, kad jis turėjo turėti didelį repertuarą. Turėjo sugebėti iš lapo puikiai skaityti, na ir šiaip būti lygus savo solistui.“
L. Hofmekleris, budamas pakankamai jaunas, pradėjo diriguoti, dar vieną muziko gabumą įvardija pašnekovas. „Daug dirigavo baletams, bet ir operos spektakliams. O į savo karjeros pabaigą jau buvo tikrai labai žinomas dirigentas. Išvažiuodavo dirbti į užsienį. Buvo išvykęs net į Pietų Afriką. Apibendrinant galiu pasakyti, kad broliai Hofmekleriai pasirinko visai skirtingas kryptis“, – pasakoja profesorius L. Melnikas.
Moišė ir į Londoną važiuodavo su savo ansambliu. Londone taip pat darė įrašus.
LRT.lt primena, kad Antrojo pasaulinio karo metais Moišė kalėjo Kauno gete, kur suorganizavo 40 muzikantų orkestrą, vėliau kalėjo Dachau koncentracijos stovykloje. 1949–1955 m. gyveno Izraelyje, koncertavo Jeruzalės radijuje, vadovavo orkestrui „King David“, o paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį, 1955–1965 m., pragyveno Miunchene.
Brolis Leiba 1934–1935 m. buvo Vinco Kudirkos orkestro, nuo 1939 m. Kauno radiofono orkestro, kuris 1940 m. perkeltas į Vilnių, dirigentas. L. Hofmekleris buvo nužudytas hitlerininkų 1941-ųjų birželį Kaune.
Pasakojimo apie Cemachą Šabadą klausykitės ir radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
