Kultūra

2020.04.08 09:10

Dujotiekio trasoje prie Kruonio – 7 palaidojimai: archeologai žada dar daugiau atradimų

Mindaugas Klusas, LRT.lt 2020.04.08 09:10

Vilūnų kaime netoli Kruonio archeologai atrado septynis anksčiau paveldo specialistams nežinomus istorinius palaidojimus. Unikalaus masto tyrimą užsakė valstybinė įmonė „Amber Grid“, tiesianti 165 kilometrų ilgio dujotiekį į Lenkiją (projekto pavadinimas GIPL). 

Jungtinėms archeologų pajėgoms vadovaujantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius LRT.lt teigė, esą žmonių palaikai preliminariai datuojami 16–17 amžiumi.

„Vilūnų ir Šventininkų kaimuose specialistai pradėjo kasinėti jau žinodami, kad šiose teritorijose buvo akmens amžiaus gyvenviečių, t. y. iš laikotarpio prieš 8–6 tūkst. metų. Ir štai – toks atradimas“, – sakė A. Kuncevičius.

Senuosius palaidojimus aptiko dr. Gintauto Zabielos vadovaujami Klaipėdos universiteto archeologai. G. Zabiela LRT.lt teigė, esą už dujotiekio zonos ribų esama ir gerokai ankstesnių kapų – gal net priešvalstybinio laikotarpio.

„Rasta apdegusių daiktų, patekusių į laužą, vadinasi, iš ankstyvosios pagoniškos valstybės laikų. Galbūt 13 amžiaus ar net ankstesnio“, – svarstė patyręs archeologas.

7 palaidojimų dujotiekio zonoje laiką padėjo nustatyti šalia palaikų rastos monetos: 1660–1666 metų „infliaciniai“ Jono Kazimiero šilingai, Švedijos karalienės Kristinos šilingai (17 amžiaus vidurys). Rasti ir vyriškio palaikai iš 16 amžiaus, greta jo gulėjo gerokai apiręs į peilį panašus įnagis.

„Verta atkreipti dėmesį į tyrinėjimų mastą – tokio Lietuvoje jau seniai nebuvo“, – LRT.lt teigė „Amber Grid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė. 165 kilometrų ilgio dujotiekio trasa driekiasi per pusę Lietuvos – nuo Širvintų iki Lenkijos sienos. Archeologai turi atlikti žvalgomuosius ir detaliuosius tyrimus. Detalieji aprėpia 9 tūkst. kv. m plotą.

Žvalgomieji tyrimai bus atlikti visos dujotiekio trasos plote, apimančiame beveik 200 hektarų žemės. Prieš atkasant poros metrų gylio tranšėją dujotiekiui, rangovams tenka laikinai nuimti viršutinį derlingą žemės sluoksnį. Taip daroma siekiant išsaugoti jį nepažeistą. Kol sluoksnis bus nukeltas, archeologai gali savo priemonėmis apžiūrėti, kas tūno po žeme.

Kadangi teritorijos, per kurias eina dujotiekio trasa, nebuvo apgyvendintos, specialistai jau dabar pamažu atranda įvairių istorinių artefaktų. Atradimų gali būti ir daugiau, nes dujotiekio trasa driekiasi per kelias istoriniu požiūriu svarbias teritorijas – Kernavę, Kruonio kraštą, Punios vietovę Alytaus rajone.

„Pamatysime pusės Lietuvos istorinį „pjūvį“ – tokia proga mums atsiveria bene pirmą kartą. Bus galima pasakyti, kada tose teritorijose pasirodė pirmieji žmonės, ką jie augino. Nes numatomi ir paleobotaniniai tyrimai“, – teigė A. Kuncevičius.

Lietuvoje aktyvių archeologų yra per šimtą. Šis projektas suvienijo apie tris ketvirtadalius specialistų iš Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, įmonių „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir „Kultūros vertybių paieška“.