Kultūra

2020.02.18 19:26

Skaityti galima ir ausimis. LRT rekomenduojamų radijo įrašų 20-ukas

LRT.lt 2020.02.18 19:26

LRT nori atkreipti dėmesį į tekstus, istorijas, knygas, pasakojimus, kuriuos galima perskaityti ausimis. Siūlome pasiklausyti 20 nepaprastų radijo įrašų ir atrasti radijo serialo, radijo teatro, radijo dokumentikos, vakaro su knyga žanrus, kuriuos LRT puoselėja daugybę dešimtmečių, taip pat koja kojon žengia su inovatyviausiomis pasaulinėmis radijo pasakojimo tendencijomis.

LRT kviečia skaityti ausimis, nes tai geriausias būdas atpalaiduoti akis, rankas, kojas ir tiesiog ilsėtis, keliauti traukiniu, vaikščioti po miestą, vedžioti šunį miške, plauti indus, dirbti sode, kas rytą keliauti į mokslus ar darbą autobusu.

LRT kruopščiai atrinktame radijo įrašų 20-uke klausytojai ras Rimanto Kmitos bestselerį „Pietinia kronikas“, atgaivintą aktoriaus Roko Petrausko balso.

Taip pat Venecijos Auksinio liūto laimėtojos Vaivos Grainytės pjesę, legendinių aktorių Leonardo Zelčiaus ir Danutės Juronytės balsus.

Tado Zaikausko pjesėje į mūsų laikus įžengia vadovėliuose minimos įžymybės. Dvidešimtuke – ir du pasaulio literatūros klasikai: Nikolajaus Gogolio „Pamišėlio užrašai“, suvaidinti Valentino Masalskio, ir visada aktuali Eugene`o Ionesco „Pamoka“.

Tarptautiniuose radijo dokumentikos festivaliuose prisistatanti LRT radijo dokumentikos kūrėjų komanda kviečia pasiklausyti keturių pasakojimų. Kūrėjai nagrinėja 30-mečio sulaukusio Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ aktualumą, gilinasi į Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“ magišką jėgą, leidžiasi į kelionę paskui Petro Vileišio atvirukus ir vaikštinėja po Šv. Jurgio bažnyčią, sovietmečiu vadintą Knygų rūmais.

Dar viena LRT radijo įrašų 20-uko grupė – „Vakaro su knyga“ įrašai. Įrašuose atrasite pačių autorių – Jurgos Ivanauskaitės, Vandos Juknaitės – įgarsintas knygas.

Taip pat išgirskite ir geriausių Lietuvos aktorių balsais įskaitytas lietuvių literatūros klasikų Romualdo Granausko, Antano Škėmos, Alvydo Šlepiko knygas, ir pasaulio literatūros kolekciją: Virginijos Woolf „Savą kambarį“, Svetlanos Aleksijevič „Černobylio maldą“ ir Michailo Šiškino „Laiškų knygą“.

LRT radijo rekomenduojamų įrašų 20-ukas:

Rimantas Kmita „Pietinia kronikas“

„Rimts podkests“, – pasakytų „Pietinia kronikų“ herojus. Populiariausia 2016 metų knyga tapo 8-ių dalių LRT RADIJO serialu. Apie bachūrą iš Šiaulių Pietinio rajono. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina šiaulietišką kalbėjimą įgarsinęs Rokas Petrauskas, Robertas Petraitis, Martynas Baranauskas, Sonata Jadevičienė, Urtė Povilauskaitė ir kt. 2019–2020 m.









Tadas Zaikauskas „Asmenukė su Smetona“

Režisierius Augustinas Gricius, garso režisierė Lina Dainienė. Vaidina Vitalija Mockevičiūtė, Rimantė Valiukaitė, Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė, Jonas Gricius, Giedrius Savickas, Julius Žalakevičius, Rimas Driežis, Vaidotas Martinaitis, Evaldas Jaras. 2018 m.


Daiva Čepauskaitė „Pupos“

Radijo pjesių konkurso laureatė. Rež. Danutė Juronytė, garso rež. Indrė Stakvilevičiūtė. Vaidina Danutė Juronytė, Leonardas Zelčius, Vladas Bagdonas. 2015 m.


Nikolajus Gogolis „Pamišėlio užrašai“

Monospektaklis. Rež. Akt. Valentinas Masalskis. 2015 m. garso rež. Nijolė Baranauskaitė.


Eugène Ionesco „Pamoka“

2 dalys. Komiška drama. Akt. Eglė Aukštikalnytė, Rasa Misevičiūtė, Laisvūnas Raudonis. Rež. Jokūbas Vilius Tūras. 1995 m.



Vaiva Grainytė „Nuo ašies“

V. Grainytė yra LRT radijo dramaturgijos konkurso laureatė. Rež. Saulė Norkutė, garso rež. Vladas Dieninis, garso operatorius Ramūnas Jasutis. Vaidina Gabrielė Malinauskaitė, Vidmantas Vielkauskas, Ana Miščenko, Jolanta Kryževičienė. 2015 m.


Rūta Dambravaitė „Sulošti Vilniaus pokerį“

Sukanka 30-imt metų, kai 1989-aisiais buvo išleistas Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“. Kuo tuometis bestseleris aktualus šių laikų žmogui? Apie tai - kelionėje Vilniaus labirintu. Autorė Rūta Dambravaitė.


Vita Ličytė „Atvirukai iš Paryžiaus“

Atvirukai iš Paryžiaus. „Taigi rodos turėsi supratimą apie didelį miestą, nors iš atvirukų“, – taip beveik prieš 100 metų Paryžiaus Sorbonos universiteto studentas Petras Vileišis rašė savo bičiuliams, gyvenusiems aplink jo tėvų Jono ir Onos Vileišių dvarą Girsteitiškyje. Autorė Vita Ličytė.


Rūta Dambravaitė „Lietuvos grožybės“

Minimos 150-osios Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio gimimo metinės. „Lietuvos grožybės“ – taip Maironis pavadino savo eilėraštį, pagal kurį Naujalis parašė dainą ir šiandien mes ją atpažįstame pavadinimu „Lietuva brangi“. Tai daina, kuri ištisoms kartoms uždega nepaprastus jausmus ir bent kelioms minutėms suvienija. Kokia jos paslaptis? Radijo dokumentikoje kelionė laiku Juozo Naujalio gyvenimo keliais. Autorė Rūta Dambravaitė.


Vaida Pilibaitytė „Balsai iš praeities“

Tarpukariu Vilniuje buvo paskelbtas neįprastas konkursas. Tūkstančiai puslapių asmeninių žmonių istorijų suplaukė į tuometinę Šiaurės Jeruzalę iš Lenkijos ir kitur. Prasidėjus karui, naciai tuos rankraščius pasiuntė į makulatūrą. Po maždaug 80 metų paaiškėjo, kad jų istorija tuo nesibaigė.

Kokį įspūdį šių dienų skaitytojams daro tarpukariu rašyti Rytų Europos žydų jaunimo dienoraščiai? Ar gali būti, kad kai kurios tų istorijų, po maždaug 80-ies metų atrastų Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, gali turėti tęsinį? Antroji dokumentinio pasakojimo „Balsai iš praeities“ dalis. Autorė Vaida Pilibaitytė.



Jurga Ivanauskaitė „Ragana ir lietus“

2 dalys. Ištraukas skaito autorė J. Ivanauskaitė. 1993 m. pasirodęs J. Ivanauskaitės romanas, laikomas skandalingiausiu autorės kūriniu. Pasirodžius pirmajam leidimui, Lietuvoje dvi savaites drausta jį pardavinėti. Teigta, jog „Ragana ir lietus“ neatitinka tautos etinių normų (romane aprašoma pasaulietės ir kunigo meilės istorija). 2016 m.



Vanda Juknaitė „Išsiduosi. Balsu“

4 dalys. Autorės V. Juknaitės įgarsintas kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. 2014 m.





Alvydas Šlepikas „Mano vardas Marytė“

2 dalys. Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, vilko vaikų ir jų artimųjų pasakojimais. Alvydui Šlepikui įteikta Georg Dehio premija. Skaito Andrius Bialobžeskis. 2018 m.



Romualdas Granauskas „Šventųjų gyvenimai“

7 dalys. Istorija apie dramatišką laikotarpį: kad ir kaip buvo sunku – tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama. Knyga „Šventųjų gyvenimai“ šrinkta kūrybiškiausia 2013-ųjų metų knyga. Skaito aktorius Vytautas Rumšas. 2014 m.








Antanas Škėma „Balta drobulė“

„Balta drobulė“ ketverius metus nesulaukė leidėjo, o dabar šis kūrinys pripažintas lietuvių literatūros klasika apie Antaną Garšvą, kuris dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių ir yra slegiamas uniformos, bukinančio darbo, vienatvės. Skaito aktorius Dainius Svobonas. 2018 m.














Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“

7 dalys. 2015 m. gavo Nobelio literatūros premiją „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“. Kūrinys apie atominės elektrinės katastrofą ir kaip gyventi po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Skaito J. Urnikytė. 2016 m.








Virginia Woolf „Savas kambarys“

3 dalys. Analizuoja moters kūrėjos padėtį vyrų dominuojamoje visuomenėje. Ir kliūtys, su kuriomis susidurdavo kuriančios moterys. „Kad galėtų kurti, moteriai reikia savo kambario ir bent penkių šimtų svarų pajamų per metus“. Skaito Neringa Bulotaitė. 2019 m.




Michailas Šiškinas „Laiškų knyga“

5 dalys. Autorius yra vienas žymiausių šiandienos rusų romanistų. Romano preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai. „Laiškų knyga“ nominuota Rusijos nacionalinei literatūros premijai „Didžioji knyga" ir antram pagal svarbą literatūros apdovanojimui „Naujoji rusų literatūra". Skaito Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas. Vertė Sigitas Parulskis. 2018 m.






Audra Baranauskaitė „Bebrų bebras, arba kaip pasistatyti namelį“

Rež. Augustinas Gricius, garso rež. Eglė Jarmolavičiūtė. Vaidina Vitalija Mockevičiūtė, Neringa Varnelytė, Aistė Lasytė , Algirdas Dainavičius, Julius Žalakevičius, Jonas Gricius, Arvydas Dapšys, Linas Paugis. 2019 m.


Vaikų radijo teatras „Batuotas katinas“

2 dalys. Rež. Žilvinas Ramanauskas, garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Rolandas Kazlas, Arturas Varnas, Žana Jablonskytė, Giedrius Arbačiauskas, Tadas Gudaitis, Dalia Mikoliūnaitė, Inga Mikutavičiūtė. Kompozitorė Indrė Stakvilė Ehrhardt. 2006 m.