Kultūra

2020.02.10 10:52

Anuometė Kauno restoranų kultūra: autorinis interjeras, savitas meniu ir muzikinė konkurencija

„Metropolio“ ir „Tulpės“ konkurencija
LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2020.02.10 10:52

Iš kelionių po Lenkiją, Baltarusiją ir Latviją LRT PLIUS laida „Stop juosta“ grįžta į Lietuvą. Tiksliau – į dingusį Kauną. Nuo tarpukario iki šių dienų. Pažintis su legendiniais Kauno restoranais ir kavinėmis – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“, kurios maršrutas nr. 104 – „Metropolis“ ir „Tulpė“.

Restoranų kultūra – savotiškas gerovės ženklas

Kaunas tarpukariu, o vėliau ir sovietmečiu, išsiskirdavo kavinių ir restoranų gausa. Kiekvienas jų turėjo savo veidą ir skonį bei savitą muzikinį repertuarą. Čia susikūrė ištisa restoranų kultūra – savotiškas gerovės ženklas. Šiandien Kaune jų beliko vos keli. Sunaikinti ne tik restoranai, bet ir architektūriniai sprendimai bei to laikmečio interjerai.

Žymusis Kauno „Metropolis“: vieną pirmųjų aukšto lygio restoranų su Lietuvos estrados žvaigždžių koncertais čia pakeitė picerijos

Restorano ir viešbučio „Metropolis“ pastatą 1899 metais pasistatė Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai pagal gubernijos inžinieriaus Nikolajaus Andrejevo projektą. Restoranas tapo populiarus tarp caro armijos karininkų. Tarpukariu viešbutis priklausė Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai.

Lietuvos viešbučio restoranas tapo „Metropolio“ restorano dalimi. Nuo 1932-ųjų „Metropoliui“ vadovavo Elena Baronienė.

1997-ieji – legendinio „Metropolio“ pabaiga. Pagrindinėje restorano salėje buvo įrengtas lošimų salonas, o buvusiose baro patalpose įsikūrė picerija. Nuo 2011 metų restorano patalpas nuomoja su „Vičiūnų grupe“ susijusi įmonė, čia įrengusi dar vieną piceriją.

„Nežinau, ar taip drąsu sakyti, bet šiame interjere padarytas baisus kičas. Girdėjau, kad jį projektavo Vilniaus architektas ir jis deklaravo, kad stilius atitinka kaunietišką skonį. Ir jis padarė tai, ko reikia Kaunui. Nežinau, ar čia išdrįsčiau kada ateiti praleisti vakaro, nes būtų bjauru“, – dabartinę situaciją apibūdina architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Tarpukariu „Metropolyje“ lankėsi ir bohema, ir svarbiausi valstybės asmenys bei užsienio diplomatai. Universiteto profesūra čia užeidavo rytais, dar prieš prasidedant paskaitoms, o vakarais išsipuošusi publika rinkdavosi pašokti. Čia vykdavo ir kasmetiniai spaudos, įvairių organizacijų labdaros baliai, loterijos ir net karnavalai.

Tarpukariu „Metropolyje“ dainavo ir garsiausios Lietuvos estrados žvaigždės: Danielius Dolskis, Antanas Šabaniauskas, grojo Moišės Hofmeklerio, Balio Dvariono orkestrai. Vakariniai koncertai iš „Metropolio“ būdavo transliuojami per radiofoną. Įdomu tai, kad restoranas garsėjo ne tik muzika, bet ir savo gamybos gėrimais: krupniku, šermukšnine ir šaltmėtine.

Legendinė kavinė „Tulpė“ – vieta, kurioje rinkdavosi miesto bohema ir muzikinė konkurencija su „Metropoliu“

Su architektūros istorike Jolita Kančiene ir architektu Antanu Tarnausku laidos „Stop juosta“ komanda taip pat tyrinės vieną žymiausių tarpukario, vėliau sovietmečio, kavinių Laisvės alėjoje – „Tulpę“.

Šiame name jau nuo 19 amžiaus vidurio pradėjo veikti vokiečio kepėjo Richardo Konrado cukrainė. Kavinės šlovės laikai prasidėjo 1920-aisiais, kai ji atiteko Richardo įpėdiniams – broliams Maksui ir Leonidui Konradams. Ir vėliau, kai kavinė Konradams nebepriklausė, jų vardas, kaip prekinis ženklas, buvo išsaugotas iki pat sovietmečio. 1948-aisiais kavinė pervadinta į „Tulpę“.

Sovietmečiu kavinės interjeras buvo keistas du kartus. Interjerą su originaliais ąžuoliniais baldais sukūrė Jonas Virakas. Vėliau modernistinį interjerą sukūrė Vytautas Dičius ir Algimantas Mikėnas. Kavinės erdvė bei interjeras daug kartų keitėsi. 1938-aisiais iš kiemo pusės buvo pristatyta vieno aukšto salės rotonda – išskirtinis pastato ženklas.

„Vaikystėje mama mane į „Tulpę“ atsivesdavo papietauti. Būdavo toks sultinys ir sluoksniuotas pyragaitis su mėsa. Sovietinių laikų kavinės ir restoranai turėjo savo specifinį kvapą: rūkalų, konjako ir kažkokio tai maisto. Kadangi restoranuose ir kavinėse dažniausiai būdavo kiliminė danga, kilimai kvapų ir prisisunkdavo“, – prisiminimais dalinasi architektas Antanas Tarnauskas.

Vieno iškiliausių Lietuvos skulptorių Broniaus Pundziaus skulptūra „Prie šaltinėlio“, puošusi „Tulpės“ interjerą, šiandien saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Žiūrovų laukia netikėta staigmena – laidoje pamatysite net kelias tuometinės autoriaus skulptūros „Prie šaltinėlio“ versijas.

Muzikinės programos „Tulpėje“ buvo aukščiausio lygio. Čia grojo Juozas Indra ir Danieliaus Pomeranco džiazo orkestras. Įdomu tai, kad tarp „Tulpės“ ir „Metropolio“ muzikinių programų nuolat jautėsi konkurencija.

Tarpukariu Konrado, vėliau ir „Tulpės“ kavinė garsėjo kaip nuolatinė Kauno bohemos – rašytojų bei menininkų susitikimo vieta. Čia dažnai lankydavosi Balys Sruoga, Juozas Herbačiauskas, Robertas Antinis, taip pat iš minios išsiskirdavo ir dailininkas Liudas Truikys su žmona dainininke Marijona Rakauskaite.

„Matydavau, kaip į „Tulpę“ ateidavo Truikys su Rakauskaite. Jis visada jai pirkdavo batoną tik iš „Tulpės“. Pagrindinis Truikių patiekalas „Tulpėje“ buvo firminis kotletas su grybais. Iki šiol atsimenu jo kainą – rublis ir 26 kapeikos“, – prisiminimais apie žymiąją Kauno porą dalinasi amžininkė Kristina Pauliukaitienė.

2003-aisiais, Kauno valdžios sprendimu, 140 metų veikusi kavinė uždaryta. Kauno meru tuomet buvo Arvydas Garbaravičius. Tokiu sprendimu pasipiktinusi miesto šviesuomenė ir menininkai sugalvojo „Tulpės“ vardą iškalti juodo granito plytelėje, grindinyje. Šiandien, po Laisvės alėjos rekonstrukcijos, „Tulpės“ plytelei vietos neatsirado. Bent kol kas.