Kultūra

2019.12.20 09:37

Druja: tarpukariu klestintis Lenkijos miestas ir Vilniaus baroko įkvėpta bažnyčia

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2019.12.20 09:37

Druja – Baltarusijos šiaurė ir pasienis su Europos sąjunga bei Latvija. Įdomu tai, kad dauguma buvusių Drujos gyventojų yra senovės lietuvių palikuonys. Drujos lenkiškasis periodas ir modernizmo paieškos – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“.

Stop juosta. Maršrutas nr. 97 – Baltarusija. Druja

Klestintis Lenkijos miestas

16 amžiuje miestas priklausė LDK kunigaikščiams Masalskiams, o karalius Žygimantas Vaza suteikė Drujai miesto teises. Drujos žemes valdė ir Sapiegos, bet vėliau jas pardavė bajorui Juozapui Milošiui, Česlovo Milošo proseneliui.

17 amžiaus viduryje, karo su Maskva metu, Drują sudegino rusų kariuomenė. Tada miestas sietas su žymiu Rusijos diplomatu Afanasijumi Ordinu-Naščiokinu. Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 18 amžiaus pabaigoje, miestas atiteko Rusijos imperijai, o po 150 metų, tarpukariu, Druja tapo klestinčiu Lenkijos miestu.

Siaurojo geležinkelio ruožas, jungiantis Drują su Dūkštu

Pirmojo pasaulinio karo metu buvo pastatytas siaurojo geležinkelio ruožas, jungiantis Drują su Dūkštu. „Siauruką“ statė abi kariaujančios pusės: vokiečiai nuo Dūkšto, o nuo Drujos – rusai.

1916 metais pradėtas statyti geležinkelio tiltas per Drujos upę. Drujos gyventojai mena dar nesenus laikus, kai kartą per dieną riedėdavo penkių vagonų traukinukas. Šiandien mediniame buvusios stoties name gyvena žmonės. 1964 metais nustojusį veikti „siauruką“ šiandien mini vokiečių gaminti bėgiai ir žuoliai.

Lenkų laikais Druja buvo gyvybingas miestelis: nedideliuose fabrikėliuose buvo kepama duona, gaminamas sviestas, verdamas alus, gyventojai augino veislines kiaules.

„Atsirado pirmos baltosios lašininės kiaulės. Tais laikais lašiniai buvo brangūs ir labai vertinami, nes ūkininkai sunkiai dirbo ir lašiniais gynėsi nuo bado“, – tikina istorijos mokytojas Viktoras Bunta.

Lenkų mokykla Drujoje ir mokytojų dinastija

Lenkų mokykla Drujoje statyta kaip viena iš 100 planuotų Pilsudskio mokyklų. Ponios Tatjanos senelis čia buvo pirmuoju direktoriumi.

„Prieš atvažiuodamas į Drują, mano senelis dirbo Slabodkoje paprastu mokytoju. 1936-aisiais, kai Drujoje buvo atidaryta mokykla, jis buvo paskirtas šios mokyklos direktoriumi. Vėliau šioje mokykloje dirbo ir mano mama, dėdės, tetos. Šeimoje turime net penkias mokytojų kartas“, – šeimos istorija dalijasi Tatjana.

Lenkų laikais mokytojo profesija buvo labai gerbiama. Nedidelio miestelio mokytojas iš valstybės mokamo atlyginimo galėjo ne tik išlaikyti šeimą, bet ir samdyti tarnaitę. Jam nereikėjo ūkininkauti, o viešuoju transportu mokytojai važiuodavo nemokamai. Drujos klestėjimo laikais mokykloje mokėsi 600 vaikų. Šiandien jų – vos 90.

Šiuo metu Drujoje gyvena per 1000 žmonių. Tarpukariu buvo 5 kartus daugiau, iš jų apie 3,5 tūkst. buvo žydai. „Šį laikotarpį mes vadiname Drujos klestėjimo laikais“, – pripažįsta pašnekovė.

Įdomu ir tai, kad viena Drujos gatvė pavadinta žydų rašytojo Altero Drujanovo garbei. Pati pavardė rodo, kad šeima buvo kilusi iš Drujos: senelis buvo žydų rabinas. Rašytojas iš hebrajų kalbos į jidiš išvertė visą enciklopediją, rinko ir leido žydų folklorą. 1925 metais rašytojas išvyko į Palestiną. Šiandien Drujanovo vardu pavadintos gatvės Tel Avive ir Niujorke.

Žydų getas Drujoje: sudeginta viena puošniausių LDK sinagogų

Kadaise Drujos mieste buvo net 20 skirtingų tikėjimų ir konfesijų šventyklų: katalikų, unitų, stačiatikių, sentikių bažnyčios ir žydų sinagoga. Caro laikais, persekiojamų unitų bažnyčios buvo atiduotos stačiatikiams arba sunaikintos.

Sapiegų funduota Drujos sinagoga buvo laikoma viena puošniausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1941 metais šioje teritorijoje naciai įkūrė getą, į kurį suvarė Drujos, o vėliau ir aplinkinių gyvenviečių žydus. Po metų, beveik visi jame laikomi žydai (700) buvo sušaudyti. Tik 25 žmonėms pavyko pabėgti. Buvo sudeginta ir barokinė Drujos sinagoga.

Drujos Švč. Trejybės bažnyčia, statyta Vilniaus baroko pavyzdžiu

Drujos Švč. Trejybės bažnyčia ir bernardinų vienuolynas, kurį fundavo Sapiegos, pasižymi ankstyvojo Vilniaus baroko architektūra. Įdomu tai, kad ši bažnyčia nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: bombos sunaikino medinį altorių ir vargonus.

„Ši bažnyčia pastatyta ankstyvojo Vilniaus baroko stiliumi. Antrojo pasaulinio karo metais į medinį altorių pataikė bomba, jis sudegė. Antra bomba pataikė į bokštą – vargonų taip pat netekome“, – pasakoja Drujos parapijos klebonas Sergejus Surynovičius.

Prieš 30 metų bažnyčia stovėjo apgriauta ir be stogo. Į Drują paskirtas lietuvis kunigas Vladislovas Petraitis pradėjo bažnyčios atstatymą. Darbus tęsė ir čia sugrįžę marijonai – tikrieji bažnyčios ir vienuolyno šeimininkai tarpukariu. Čia dirbo ir arkivyskupas Jurgis Matulaitis, prisidėjęs ne tik prie marijonų, bet ir įsteigęs Jėzaus Eucharistijoje seserų kongregaciją.

Dar vienas šios vienuolijos narys – vyskupas Česlovas Sipovičius, gimęs netoli Drujos 20 amžiaus pradžioje. Jis studijavo Vilniaus universitete ir Romoje. Sovietams užėjus, Česlovas emigravo į Didžiąją Britaniją ir Londone įkūrė Baltarusių religinį centrą bei Pranciškaus Skorinos biblioteką, kuri ir šiandien svarbi ne tik Baltarusijos, bet ir Lietuvos kultūrai.

Išsamiau – laidoje:

Stop juosta. Maršrutas nr. 97 – Baltarusija. Druja
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.