Kultūra

2019.11.20 13:16

Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija – pirmą kartą visuomenei atveriamame areštinės pastate

paroda – tarsi seansas
LRT.lt2019.11.20 13:16

Lietuvos nacionalinis muziejus, kurio archeologai ant Gedimino kalno surado 20-ties 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus, vainikuos beveik trejus metus trukusius tarpdisciplininius tyrimus, suteikusius impulsą naujai pažvelgti į šio sukilimo istoriją. Sukilėlių laidotuvių išvakarėse atidaromoje parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ – sukrečiantis pasakojimas apie šiuos žmones, kartu ir apie sukilimą apskritai.

Paroda veiks pirmą kartą visuomenei atveriamame pastate – XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1), kurioje sukilimo metais kalėjo apie 1000 jo dalyvių, tarp kurių ir 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudytų arba pakartų ir Gedimino kalne užkastų sukilėlių.

Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, kad paroda atsiveria erdvėje, kuri ilgai nebuvo lankoma: „Tai caro laikų areštinė, o parodos siekis ne tik kalbėti apie sukilimą, bet ir kalbėti apie tuos žmones, kurių palaikai rasti Gedimino kalne. Norime kalbėti per jų istorijas ir išgyvenimus, per tai atskleisti ir patį sukilimą. Pajusti istoriją šiais laikais itin svarbu.“

Pirmomis ekspozicijos dienomis, ketvirtadienį ir penktadienį, parodą bus galima lankyti nemokamai, sako R. Kačkutė. Vėliau vyks ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir pan. Paroda veiks pusmetį, teigia Nacionalinio muziejaus vadovė, tačiau, jei sulauks didelio susidomėjimo, tikėtina, kad bus pratęsta.

Didelę dalį neeilinėje aplinkoje veiksiančios parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių veido atspaudas.

Parodoje eksponuojami daiktai, anot R. Kačkutės, lankytojui gali padėti suprasti patį 1863–1864 m. sukilimo kontekstą. Ekspoziciją lydi muzika, garsai ir vaizda, įvairiapusiškiai atskleidžiantys pasakojamą istoriją.

Parodos kuratorius, muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas dr. Žygintas Būčys pasakoja, kad tiem, kurie apsilankys šioje buvusioje areštinėje, galės pasižvalgyti po kameras: „Mes į kameras „susodinome“ tuos 21 sukilėlį, kuriems buvo įvykdyta egzekucija. Į kameras jie „susėdo“ ne tik pagal tai, kuo buvo kaltinti, bet ir pagal socialinį statusą. Štai turime dvasiškių kamerą, bajorų, valstiečių, sukilimo vado Sierakausko...“

„Išskirtinai daug emocijų kelia gipsinė Eduardo Čaplinskio veido atspaudo išlieja. Ją muziejaus restauratorius Jonas Petuchovas padarė nuo šio sukilėlio veidą gaubusio kalkių sluoksnio, užpilto slepiant jo palaikus duobėje ant Gedimino kalno. Neįtikėtina, tačiau šiuo metu tai yra vienintelis, nors ir nepilnas šio sukilėlio atvaizdas – jo nuotraukų ar portretų nėra išlikę arba jų net ir nebuvo“, – teigia Ž. Būčys.

Anot Ž. Būčio, paroda pateikia ne tik archeologiniai eksponatai, bet ir sukuriamas išskirtinis jausmas ir atmosfera.

Parodos architektas Rokas Kilčiauskas sako, kad ši paroda buvusioje areštinėje – tikrai išskirtinė savo pobūdžiu: „Tai seansinio tipo paroda. Tai reiškia, kad parodos lankymas, kai lankytojas pats sau vienas bendrauja su eksponatais, čia neegzistuoja. Lankytojui pasiūloma apžiūrėti ją kitaip, parodos struktūrai naudojai archeologiniai artefaktai, meno kūriniai, taip pat garsas, labai svarbu pasakojimo naratyvas. Mums buvo labai svarbu aktualizuoti šią temą, istoriją papasakoti jaunam žmogui. Ši paroda – tarsi kokteilis, kuriame istorija, žmonės, muziejus ir pats pastatas byloja labai daug.“

Paroda, kurioje informacija pateikiama keturiomis kalbomis (lietuvių, anglų, lenkų ir baltarusių) lankytojams atidaroma lapkričio 21 d. ir veiks iki 2020 m. gegužės 31 d. Parodą rengė didelė mokslininkų, dizainerių, menininkų, restauratorių, muziejininkų grupė.