Galbūt jau šį pavasarį ant Nemuno kranto džiazo garsais nugriaudės amerikiečių dainininko ir trimitininko Louiso Armstrongo vardu pavadinta nauja Vilkijos lauko estrada. Tuo pačiu bus įamžintas Leibos ir Tilės Karnovskių atminimas – ši litvakų šeima, 1885-aisiais iš Vilkijos emigravusi į Naująjį pasaulį, priglaudė septynmetį Louisą ir iš esmės prisidėjo prie džiazo žvaigždės patekėjimo.
„Vilnius Mama Jazz“ festivalyje – verbalinio džiazo valanda
Sumanymą estradai suteikti L. Armstrongo vardą inicijavo žurnalistas, kraštotyrininkas iš Plungės Eugenijus Bunka. LRT.lt jis pasakojo anksčiau viena ausimi girdėjęs apie litvakus L. Armstrongo globėjus, tačiau teko įdėti papildomų pastangų ir gandas pasitvirtino.
Pašnekovas susipažino su JAV gyvenančiais Karnovskių palikuonimis, tarp jų – advokatu Jakobu Karno iš Naujojo Orleano. O visai neseniai užmezgė ryšį su L. Armstrongo namo muziejaus Niujorke ekspozicijos tyrimų direktoriumi Ricky Riccardi.
Šis atsiuntė E. Bunkai L. Armstrongo rankraščio („Louis Armstrong + the Jewish Family in New Orleans, La., the Year of 1907“) ištraukų. Prisiminimų puslapiuose L. Armstrongas šiltai ir itin atsiliepia apie savo geradarius Karnovskius.
„Rankraštį muzikantas rašė negaluodamas, atsidūręs Niujorko Sinajaus Kalno Beth Israel žydų ligoninėje 1969 metais“, – teigė E. Bunka.
Lapkričio viduryje Vilniuje vėl vyks džiazo festivalis „Mama Jazz“. Jį vertėtų aplankyti ne tik džiazo gurmanams, bet ir intriguojamų pasakojimų mėgėjams. Mat E. Bunką festivalio rengėjai pakvietė papasakoti, kas sieja L. Armstrongą ir Vilkiją.
Gimė prastos reputacijos rajone
L. Armstrongas gimė 1901 metais vargingai gyvenusioje Naujojo Orleano juodaodžių šeimoje. Tėvas Williamas šeimą paliko vos gimus Louisui. Mama Mary Albert duoną pelnė versdamasi prostitucija. Louisas augo prastos reputacijos gyvenvietėje, vadinamoje „The Battlefield“ (liet. „kovos laukas“). Maisto ieškojo rausdamasis šiukšlynuose.
Į pasaulio džiazo viršūnę Louisas pradėjo kopti grodamas Naujojo Orleano raudonųjų žibintų kvartale ir kruiziniuose laivuose. 1918 metais jis pakeitė po muštynių ir įkalinimo į Čikagą persikėlusį didžiausią savo autoritetą – Oliverį Kingą iš „Creole Jazz band“.
Garsas apie muzikos genijų plito itin sparčiai. L. Armstrongas tapo pirmuoju afroamerikiečiu džiazmenu, dalyvavusiu tiesioginėje radijo transliacijoje ir pasirašiusiu kontraktą su įrašų studija, pirmuoju juodaodžiu, kuriam leista apsistoti baltųjų viešbučiuose.
Naujojo Orleano juodadarbiai
Karnovskių pavardė kilo nuo Karnavės, mažyčio kaimelio dešiniame Nemuno kranto priešais Kačerginę, pavadinimo. L. Karnovskis gimė Vilkijoje 1864 metais. Vilkija Lietuvos žydų buvo vadinama „Vilki“. Leibos žmona T. Kaufman-Karnovsky taip pat kilo iš ten. Tai liudija 1889 metų spalio 21 dieną Niujorke išrašytas jų santuokos dokumentas. Karnovskiai susilaukė šešių vaikų, o po 1900 metų, kai persikėlė gyventi į Naująjį Orleaną – dar keturių.
Jungtinėse Valstijose Leiba tapo Louisu Karnofsky. Jis vertėsi antrinių žaliavų rinkimu. Rūšiavo ir perpardavinėjo kaulus, skudurus, butelius. Tėvui talkino augėlesni vaikai. Tikėtina, kad čia ir susitiko jų ir atliekose besikapstančio L. Armstrongo keliai.
Karnovskiai apgyvendino septynmetį pas save, maitino. Jam, kaip ir Karnovskių atžaloms, teko dirbti nemalonius darbus: kartu su globėjų sūnumis Morrisu ir Alexu rinko šiukšles, butelius, skardines, krovė anglį, pardavinėjo ją ir baltiesiems, ir juodaodžiams.
Vis dėlto tai buvo darbas, pasak E. Bunkos – nemaža vertybė mažamečiui. 50 centų per savaitę gaunantis Louisas džiaugėsi galėdamas padėti savo mamai ir sesutei. Jau įamžėjęs džiazmenas prisiminė, kaip Karnovskiai kentė bedievišką vietinių baltaodžių diskriminaciją.
Kornetas – legendinis pirkinys
Emigrantų iš Rusijos šeima auklėjo Louisą kaip savo vaiką. Jis išmoko kalbėti jidiš, mėgo macą, vėliau kūryboje improvizavo žydų kultūros ir muzikos motyvais.
„Galbūt žinote žydiško auklėjimo tradiciją. Pagal ją subtiliai ir kryptingai ugdomos geriausios vaiko savybės, ryškiausi gabumai. Pats L. Armstrongas prisimena, kaip Karnovskiai jam nuolat kartojo, kad jis turįs talentą“, – pasakojo E. Bunka.
L. Armstrongas turėjo ilgą, ploną, mažavertį trimitą. Jį pūsdavo miesto gatvėse pranešdamas, kad jau pasirodė atliekų surinkėjų vežimėlis – galbūt gyventojai norės ką nors parduoti ar atiduoti. Vieną dieną Alexas pakeliui į darbą pravežė šeimos globotinį pro lombardą, kurio vitrinoje gulėjo kornetas.
„Man susidaro įspūdis, kad pravežė specialiai“, – svarstė E. Bunka. Kornetas kainavo 5 dolerius. Alexas davė jaunuoliui du, kitus ragindamas susitaupyti pačiam, kad labiau brangintų įsigytą daiktą.
Instrumentas buvo pajuodęs, apskretęs. Morrisas jį nublizgino poliravimo pasta, sutepė aliejumi ir iškart paprašė Louiso juo pagroti. „Grojau tada labai prastai, bet Morrisas garsiai plojo, norėdamas mane paskatinti, ir aš jaučiausi nepaprastai gerai“, – džiazo didžiūno prisiminimą perteikė E. Bunka.
Grandinėlė su Dovydo žvaigžde
Geri globėjų ir globotinio santykiai išliko visą gyvenimą. Nukniaukęs Leibos pistoletą ar už chuliganizmą pakliuvęs į pataisos namus, Louisas neprarado Karnovskių pasitikėjimo, meilės. Dainuoti L. Armstrongas taip pat pradėjo jų skatinamas.
Gerbdamas Holokausto aukų atminimą ir solidarizuodamasis su žydais, L. Armstrongas iki gyvenimo pabaigos nešiojo grandinėlę su Dovydo žvaigžde. Prie jo namų durų staktos buvo prikalta mezuza – dėžutė su pergamento ritinėliu, kuris patvirtina žydų tikėjimą Dievu.
JAV veikia Karnovskio vardo projektas. Remiantis L. Karnovskio ir L. Armstrongo pavyzdžiui jis suteikia galimybę muzikai gabiems, bet neturtingų šeimų vaikams įsigyti solidesnį instrumentą.
Skambus sutapimas
L. Armstrongo vardu pavadinta lauko estrada ir stela, įamžinanti jo globėjų Karnovskių atminimą turėtų atsirasti kitų metų pavasarį arba vasarą. Ir būtinai ji bus atidaryta skambant džiazui. Taip teigė LRT.lt kalbintas Vilkijos miesto seniūnas Kazys Bačėnas.
Aikštelės pavadinimą iš esmės lėmė atsitiktinumas. Miesto bendruomenė jau senokai planavo ant Nemuno kranto šalia prieplaukos įsirengti koncertams tinkamą atvirą sceną. Ir netikėtai pasirodęs E. Bunka išsakė savo idėją.
„Scena juk daugiausia skirta muzikos renginiams, tad ar gali būti geresnis sumanymas, nei pavadinti ją muzikos atlikėjo ir iš Vilkijos kilusių jo globėjų vardais. Gražus sutapimas. Apskritai manau, kad tai unikalus atvejis“, – sakė K. Bačėnas.
Spėjama, kad estrados vietoje galėjo stovėti Karnovskių namas, nors, seniūno žodžiais, tai nėra patvirtinta. Vasarą sceną dengs tentas, žiemą jis bus nuimamas. L. Armstrongo vardo estradą Vilkijoje projektavo architektė Violeta Beigienė su biuro „Cedra“ komanda.
