Kultūra

2019.10.18 18:58

„Stalo teatro“ įkūrėjos: norime išauginti teatru besidomintį vaiką

Indrė Kaminckaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.10.18 18:58

Stalas – sakralinis baldas, lydintis mus nuo gimimo iki mirties, prie stalo prasideda visi svarbiausi pasaulio įvykiai, prie stalo gimsta garsiausi pasaulio spektakliai, knygos, prie stalo švenčiamos svarbiausios šventės, prie stalo kviečiami visi alkani pasisotinti, tokiais žodžiais lankytojus pasitinka sostinėje įsikūręs „Stalo teatras“.

Šeštadienį prasidės daugiau nei savaitę trunkanti šventinė „Stalo teatro“ programa, žyminti šio teatro 15 metų gimtadienį. Viena teatro įkūrėjų, režisierė, dailininkė, Lietuvos ASITEŽO ir pasaulinės lėlininkų asociacijos Lietuvos UNIMA narė Saulė Degutytė LRT KLASIKAI sako, kad su vaikais kalba rimta kalba ir nepataikauja publikai.

Nesivaiko barbių ar kaspinėlių

Pasak S. Degutytės, „Stalo teatras“ yra objektų arba daiktų teatras, kur personažais tampa paprasti buityje naudojami ar senovėje naudoti daiktai. Čia jie tampa lėlėmis, įgaudami naujas prasmes. Įvairūs daiktai spektaklio metu atgyja, įgauna personažų veidus, balsus, likimus.

„Mūsų teatre vaidina daiktai. Žinoma, patys sau vieni daiktai vaidinti negalėtų, tad reikia žmonių. Tuos daiktus atgaivinti turi žmonės“, – sako kita „Stalo teatro“ įkūrėja kompozitorė, muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė.

Pasak S. Dikčiūtės, jei esi sąžiningas ir turi savo viziją, tuomet pavyksta nenukrypti nuo savo vertybių. „Saulė (Saulė Degutytė – LRT.lt) visada išlaiko tą išskirtinio, elitinio teatro veidą, kur nėra pataikaujama publikai: nėra rožinių kaspinėlių, barbių, dainelių“, – savo teatro išskirtinumą pristato teatro kompozitorė.

Svarbi šviečiamoji misija

S. Degutytė antrina, kad spektakliuose su vaikais yra kalbama rimta kalba. „Šiais laikais yra labai daug spalvotų vaizdinių, kurie labai greitai keičiasi. O štai mes savo spektakliuose kaip tik stabdome tą laiką ir parodome vaikams, jų tėvams ar mokytojams, kad galima sukurti daugybę personažų vos iš vieno daikto – spektaklį vaidinti pasitelkus labai minimalų kiekį daiktų. Pavyzdžiui, iš vieno rėmo gali būti ir akvariumas, ir rėmas, ir šuniukas, ir netgi laikraštis. Viskas priklauso nuo to, kaip tu tą daiktą atgaivini, kaip jį pateiki žiūrovams“, – po specifinę spektaklių virtuvę veda teatro režisierė.

Pašnekovė, kurianti spektaklius vaikams, sako siekianti neatsisakyti edukacinio aspekto, nes be pramogos turi eiti ir pažinimas, kuriam vaikai yra labai imlūs. „Pramoga yra viena iš spektaklio sudedamųjų dalių. Vaikas pasaulį pažįsta, lavinasi bet kur eidamas. Kažką pamatęs jis fantazuoja, plečia savo akiratį. Atėjęs į teatrą, jis ne tik pramogauja, bet kartu ir patiria ten kažkokias emocijas, kažką naujo sužino. Kaip ir suaugę žmonės“, – edukacijos svarbą spektakliuose sureikšmina S. Degutytė.

Snieguolė sako, kad menininkus vaikystė lydi visą gyvenimą. „Menininkai yra kaip vaikai, kurie gyvena iliuzijų pakylėtame nuo žemės pasaulyje. Tokiems žmonėms ir tie daiktai, kurie yra naudojami buityje, įgauna visai kitas reikšmes ir prasmes, savas žaidimo taisykles, žadina vaizduotę, fantaziją, – po meniškas sielas klaidžioja S. Dikčiūtė. – Lygiai taip pat, kaip ir garsai, kurie mus supa ir kurie mums suteikia tam tikrų aliuzijų. Mes patys vaikiškai susikuriame kaip žaidimą tai, kas mus supa, ir tai, ką mes matome ir girdime.“

Pristatys antstaliaciją

Nors „Stalo teatras“ ir yra vadinamas objektų teatru, čia taip pat taikomi ir dadaizmo, psichodramos, muzikos terapijos, dailės metodai. „Spektaklių kūryba man yra kaip pasaulio pažinimo būdas“, – sako dailininke teatre dirbanti Saulė.

O muzikos terapeutė Snieguolė tikina, kad spektakliuose taikomi metodai padeda kovoti su vaikų pykčiu ir atpažinti agresiją. „Tėvai po spektaklių dėkoja, sako: ačiū, mes dabar žinome, kaip susitvarkyti su vaiko isterijos priepuoliais“, – švietėjišku teatro darbu džiaugiasi muzikos terapeutė.

S. Dikčiūtė viliasi, kad vaikų teatro padėtis Lietuvoje gerėja. „Menininkai jau skiria dėmesio ir galvoja apie vaiką, kaip augantį žmogų. Skiriama daug dėmesio edukacijai, ugdymui įvairiomis moderniomis formomis. Mes galime tikėtis, kad tokie vaikai užaugs mąstančiais ir teatrą mylinčiais žiūrovais“, – tikisi kompozitorė.

S. Degutytė primena, kad visą šventinę teatro savaitę veiks „Stalo teatro“ objektų paroda – antstaliacija. „Žinoma, ji bus ant stalų! Taip pat bus sveikatinimosi, pasakų, eksperimentų, etnologijos, edukacijos bei šviesos teatro ir gyvo garso dienos, – šventinius renginius vardija pasaulinės lėlininkų asociacijos narė. – Rodysime savo spektaklius, o šventinę programą pabaigsime pirmuoju savo spektakliu „Eglė žalčių karalienė“, kuris mus ir subūrė į šį teatrą.“

Parengė Vismantas Žuklevičius