Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, artėjant 100-mečiui, visuomenei pristato vertingiausius ir įdomiausius 14–21 amžiaus dokumentus. Daugelis jų yra įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Šimtą metų kaupiamo dokumentinio paveldo leidiniai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomi pirmą kartą. Daugelis jų parašyti lotynų kalba, todėl biblioteka parinko ir lotynišką ekspozicijos pavadinimą „Verba volant, scripta manent“ – „Žodžiai nuskrenda, o raštas lieka“.
Parodų salė – lyg pasakojimas apie Lietuvos kultūros istoriją. Seniausios – 14–15 amžiaus knygos: inkunabulai ir paleotipai, neumomis užrašyta muzika. Retų knygų ir rankraščių skyriaus tyrėjos teigia parodai ieškojusios ir populiariausių knygų – bestselerių.
„Pavyzdžiui, gyvenimo vadovas apie mirtį. Kaip geriau numirti. Tai irgi buvo bestseleris, ši knyga buvo leidžiama lietuviškai leista beveik 200. Vadinasi, tai žmonėms rūpėjo, apie tai mąstė. Turime apie karo meną lietuvių inžinieriaus Simanavičiaus parašytą, gausiai iliustruotą ir išleistą 17 amžiuje knygą ir ji tikrai buvo populiari ir versta gal net į penketą kalbų“, – pasakoja Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių sk. vadovė Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė.
Tarp įspūdingųjų knygų ir grandine kaustytas leidinys. Pasirodo, taip pakinkytos knygos buvo laikomos kai kuriose bibliotekose.
„Taip buvo bandoma apsaugoti knygas nuo vagystės, žinoma, kad jos nenukristų, ir kad bibliotekoje būtų išlaikyta tvarka“, – sako M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių sk. tyrėja Milda Kvizikevičiūtė.
Nacionalinė biblioteka saugo ir seniausią Lietuvoje atminimų albumą. Jį beveik prieš penkis šimtus metų kūrė Karaliaučiaus universiteto studentas. Įrašai surinkti iš universiteto profesorių, didikų.
