Gyvenimas

2018.09.26 20:05

Šinrin-joku – japonus nuo streso ir ligų gelbstinti miško terapija

Dalia Smagurauskaitė, LRT.lt2018.09.26 20:05

Japonijoje yra terminas „karoši“ – mirtis nuo persidirbimo, portalui LRT.lt sako Simona Vaitkutė, viena Anykščių miško festivalio organizatorių ir miško stovyklų Šimonių girioje rengėja. Pasak jos, tik šioje šalyje galėjo atsirasti šinrin-joku, arba miško terapija. Lietuvoje apsilankęs miško terapijos tėvu vadinamas profesorius Qing Li sako, kad esame labai laimingi – šinrin-joku Lietuvoje galime praktikuoti kasdien.

Japoniškos maudynės miške

Šinrin-joku (arba panirimas į mišką) – iš Japonijos atkeliavusi ligų prevencijos ir reabilitacinės terapijos praktika. O paprasčiau tariant, tai yra ramus, atpalaiduojantis buvimas miške panyrant į jį visomis juslėmis. Šinrin-joku praktika atsirado 1982 m., kai Japonijos miškų agentūra pristatė nacionalinę šinrin-joku programą. Jai vykdyti pirmiausia buvo paskirta Akasavos kiparisų giria, kurioje augančių medžių amžius siekia apie 300 metų. Nustatyta, kad Akasavos giria turi teigiamą poveikį sveikatai ir yra laikoma viena iš trijų gražiausių girių Japonijoje.

„Miške nusiraminame ir atsigauname, – sako S. Vaitkutė, – žmonės tai suvokė seniai ir naudojosi miško gydomosiomis galiomis nesistengdami jų įvardinti ir išmatuoti. Bet tai, kas nėra įvardinta ir išmatuota, dažnai nuvertinama, ypač kai kalbama apie poveikį sveikatai. Todėl Japonijos, o vėliau ir Kinijos bei Pietų Korėjos medikai ėmėsi moksliškai tirti miško poveikį žmonių sveikatai.

Per keletą pastarųjų dešimtmečių  jie sukaupė gausybę tyrimų rezultatų, patvirtinančių, kad miško aplinka teigiamai ir stipriai veikia mūsų fizinę ir psichologinę būseną. Šių žinių pritaikymas praktikoje išsivystė į miško terapiją, kuri pastaruoju metu ir išpopuliarėjo.“

Nuo programos atsiradimo prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams, šinrin-joku Japonijoje yra oficialiai pripažinta prevencijos nuo streso ir nuovargio priemone, o Anykščių miško festivalyje viešėjęs Nipono medicinos mokyklos Tokijuje profesorius Qing Li tituluojamas miško terapijos tėvu – jis nuo 1988 m. studijuoja aplinkos, streso ir gyvenimo būdo poveikį imuninei sistemai, taip pat domisi miškų poveikiu žmonių sveikatai.

„Profesorius išmatavo žmogaus natūralių ląstelių žudikių (NK) aktyvumą imuninėje sistemoje prieš ir po pasibuvimo miške. NK ląstelės atakuoja virusais ir bakterijomis užkrėstas ląsteles bei  stabdo vėžinių navikų formavimąsi. Qing Li tyrimai parodė, kad eksperimento dalyvių organizmuose NK ląstelių aktyvumas po miške praleisto savaitgalio gerokai padidėjo, teigiamas poveikis tęsėsi visą mėnesį“, – paaiškina S. Vaitkutė.

Reuters/Scanpix nuotr.

Prevencijos priemonė

Anot S. Vaitkutės, kasdienėje dirbtinėmis technologijomis persmelktoje aplinkoje patiriame stresą, kuris gali tapti vėžio, hipertenzijos, depresijos, širdies ligų, insulto, skrandžio opos, dirgliosios žarnos sindromo bei daugelio kitų sutrikimų priežastimi. „Ramus buvimas miške turi priešingą poveikį. Japonijos mokslininkai nustatė, kad miško terapija labai mažina streso hormonų gamybą, lėtina širdies ritmą, mažina kraujospūdį, skatina imuninę sistemą ir gerina savijautą. Vos keletą valandų pasivaikščiojus miške, sumažėja nerimo, depresijos, pykčio, nuovargio ir sumaišties simptomai, pagerėja miego kokybė, padaugėja energijos“, – vardija S. Vaitkutė. Tiesa, tai nėra gydymo būdas, tik prevencijos priemonė.

Paklausta, kaip miško terapija atrodo praktikoje, S. Vaitkutė sako, kad ją gali išmėginti kiekvienas, nuvažiavęs į mišką be telefono, fotoaparato ir kitų dėmesį blaškančių prietaisų. „Susirandate malonią vietelę ir leidžiate savo kūnui būti jūsų gidu, – sako pašnekovė. – Miško terapija nėra aktyvi treniruotė, atvirkščiai – patariama judėti lėčiau, nei esate įpratę. Mėgaukitės garsais, kvapais ir gamtos vaizdais, pajuskite mišką ausimis, akimis, nosimi, burna, rankomis ir pėdomis.

Klausykitės paukščių giesmės ir vėjo ošimo. Apžiūrėkite miško paklotę, samanas, grybus, pasidžiaukite saulės spindulių žaismu. Giliai įkvėpkite gaivaus miško oro. Rankomis palieskite medžio kamieną. Nusiaukite batus ir pabraidykite upelyje. Pasėdėkite atsirėmę į medį ar atsigulkite ant žemės.“

Miško terapijos praktikai Japonijoje yra įkurtas pusšimtis miško terapijos bazių. „Japonijoje miško terapijos baze gali vadintis tik ta miško vietovė, kurioje atsipalaidavimas ir teigiamas poveikis sveikatai yra  ištirtas ir patvirtintas mokslininkų. Šios bazės turi turėti bent po du pakankamai plačius ir nuožulnius miško takus, tinkamus atpalaiduojančiam pasivaikščiojimui, bei tvarkingą, lankytojams pritaikytą infrastuktūrą. Tačiau kitose šalyse miško terapijos centrai nėra reguliuojami“, – sako pašnekovė. Tarp kitų reikalavimų miškui – mažiausiai 0,3 ha plotas, medžių aukštis turi siekti mažiausiai 5 m, turi augti japoniniai kiparisai ir kedrai.

Kiekvienas į miško terapijos bazę atvykęs japonas yra išsamiai patikrinamas – nustatoma jo fizinė ir psichologinė būklė. Remdamiesi rezultatais vadinamieji miško terapeutai sudaro individualius vaikščiojimo miške ir veiklos planus. Vaikščiojimas miške vyksta kartu su miško terapijos gidu.

Pixabay.com nuotr.

Galėjo atsirasti tik Japonijoje

„Journal of Physiological Anthropology“ leidinyje skelbtame straipsnyje teigiama, kad maždaug 99 proc. žmonijos gyvavimo laiko žmogus praleido neurbanizuotoje aplinkoje, o tai reiškia – buvo prisitaikęs gyventi miške. Būtent tai galima laikyti viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmogui atsipalaiduoti miške yra lengviau. Sąvoka „technostresas“, apibrėžianti gyvenimo šiuolaikiniame mieste keliamą streso rūšį, atsirado tik praeito amžiaus pabaigoje.

S. Vaitkutė sako, kad tik Japonijoje ši terapija ir galėjo gimti: „Japonija yra tankiausiai pasaulyje apgyvendinta valstybė, bet turi didžiulius senų miškų plotus. Be to, japonus su gamta sieja glaudus ryšys. Dvi didžiosios šalies religijos, budizmas ir šintoizmas, miškus laiko beveik šventais. Šinto dvasios taip pat suvokiamos kaip gamtos dalis, jų buveinės yra medžiai, uolos, vėjas, upeliai, kriokliai. Net betoniniuose Japonijos didmiesčiuose bene ant kiekvieno gatvės kampo rasite gamtos oazes – medžiais ir augalais apsuptas šinto šventyklas.

Tuo pat metu dauguma japonų gyvena itin technologizuotoje aplinkoje, apsupti stiklo, sienų ir ekranų. Jie nuolat kenčia nuo pervargimo bei streso. Japonijoje netgi egzistuoja teminas „karoši“ –  mirtis nuo persidirbimo, o Japonijos sveikatos ministerijos tyrimai rodo, kad daugiau nei du trečdaliai  darbingų žmonių Japonijoje patiria stiprų stresą ir nerimą. Streso ir nerimo rodikliai auga kartu su spartėjančia technologine pažanga, ir stiprėjančia žmonių priklausomybę nuo moderniųjų technologijų.”

Norėdama išspręsti streso epidemiją Japonijos vyriausybė 1982 m. pasiūlė sukurti nacionalinę panirimo į mišką programą, o laikui bėgant investavo milijonus eurų moksliniams eksperimentams, tiriantiems miško poveikį žmonių sveikatai. Didėjant urbanizacijai ir technologijų naudojimui, kitos šalys visame pasaulyje taip pat imasi tirti miško naudą sveikatai. Europoje šioje srityje daugiausiai nuveikę yra suomių mokslininkai.

Pixabay.com nuotr.

Terapija lietuviškame miške

Anot S. Vaitkutės, profesorius iš Japonijos buvo sužavėtas Anykščius supančių miškų ir žalumos mieste. „Jūs turbūt esate labai ramūs ir laimingi – juk jūs kasdien praktikuojate šinrin-joku. Ar įvertinate, kokį turtą turite?“, – profesoriaus Qing Li mintis perdavė ji. Pasak pašnekovės, daugelis pasaulio šalių jau yra praradę savo miškus, o Lietuvoje dar yra galimybė juos išsaugoti. Pasauliui vis labiau urbanizuojantis, žmonės ieškos poilsio ir atgaivos, labai tikėtina, kad gydytojai juos siųs į mišką.  „Tikėkimės, kad bent dalį jų galėsime priimti atsigaivinti savo vešliuose miškuose, čia Lietuvoje“, – sako ji.

Paklausta, ar Lietuvos miškai tinkami praktikuoti miško terapiją visais metų laikais, S. Vaitkutė atsako: „Nors žiemą miške mažiau garsų bei gydančių kvapų, panirti į mišką galima ir saulei šviečiant, ir sningant sniegui, ir lietuj lyjant. Svarbu, kad į mišką atvyktume tinkamai pasiruošę oro sąlygoms.“

Ji priduria, kad šinrin-joku galima praktikuoti savarankiškai, tai nieko nekainuoja. Visgi, pasak pašnekovės, patyrę vadovai ir jų išbandytos praktikos gali padėti žmonėms, kuriems sunku patiems atitrūkti nuo slegiančių minčių, sulėtinti tempą ir atsipalaiduoti. Miško terapijos specialistai taip pat gali sukurti specialias programas žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų.

Labanoro giria, V. Radžiūno/LRT nuotr.

„Mes parodėme iniciatyvą pakviesdami Qing Li į pirmąjį Lietuvoje miško festivalį bei supažindindami renginio svečius su pasaulyje populiaria terapija ir tvariu miško panaudojimu. Labai viliamės, kad toliau estafetę šioje srityje perims Lietuvos žiniasklaida, inovatyvūs verslininkai, medikai ir valdžios atstovai. Žinoma, kiek galėdami palaikysime tokias mūsų miškų panaudojimo kryptis, kurios siekia darnos tarp žmogaus ir gamtos,“ – viltingai atsisveikina pašnekovė.