Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų daugiausia auginami Viduriniuose Rytuose. Pistacijos, kartu su migdolais, yra minimos netgi Biblijoje. Kadaise šie riešutai buvo laikomi karališku maistu, o dar ne taip seniai, iki 9 dešimtmečio, pistacijos kai kuriose šalyse buvo visai ne žalios.
Ryškiai raudonas pistacijas prisimena ne vienos šalies gyventojas. Amerikiečių pardavėjai jas taip dažė, kad riešutai būtų patrauklesni – dėl derliaus nuėmimo būdų pistacijų lukštai atrodė dėmėti, o tai vartotojų neviliojo.
Pistacijos daug dėmesio pelno ne tik dėl savo skonio, bet ir daugybės naudingų savybių sveikatai. Teigiama, kad šiuose riešutuose gausu sveikųjų riebalų, baltymų ir vitaminų. Jie padeda gerai virškinti bei puoselėti grožį.
Dažnai pistacijos valgomos vienos, kaip užkandis, arba susmulkintos pagardina sūrius ir saldžius patiekalus. Būtent pastaruosiuose šių riešutų aptinkame dažniau – geriausiai žinomi pistacijų skonio ledai, tačiau taip pat šie riešutai gardina nugas, jų gausu rytietiškuose saldumynuose.
LRT.lt primena apie anksčiau skelbtas amerikiečių mokslininkų išvadas, kad vos viena saujelė pistacijų per dieną suteikia žmogui rekomenduojamą baltymų, antioksidantų, mineralų ir vitaminų kiekį. Šiuose riešutuose yra gerai savijautai bei energijai svarbių mineralų: vario, mangano, kalio, kalcio, geležies, magnio, cinko. Taip pat grožiui puoselėti vertingų antioksidantų – vitamino E, bei seleno – padedančio pašalinti audinius žalojančius laisvuosius radikalus ir resveratrolio, susijusio su priešvėžinėmis, antivirusinėmis savybėmis, šaltinis.
Be tiamino ir vitamino B6, pistacijose yra ir kitų B grupės vitaminų, svarbių medžiagų apykaitai ir energijos gamybai, cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti ir hemoglobinui gaminti. Pistacijų baltymai laikomi pilnaverčiais, tai reiškia, kad juose yra visų būtinų aminorūgščių. Dėl šios priežasties šie riešutai idealiai tinka tiek veganams, vegetarams, tiek sportuojantiems, auginantiems raumeninę masę ar norintiems kontroliuoti kūno svorį.
Dietologų teigimu, pistacijos ir kiti riešutai yra Viduržemio jūros regiono gyventojų dietos pagrindas. Tyrimai šią dietą sieja su didžiausia gyvenimo trukme ir mažiausiu širdies ligų skaičiumi pasaulyje.
Manoma, kad pistacijos pavadinimas yra persiškos kilmės, nusakantis Pesteh vietovę. Pistacijos auginamos Ispanijai priklausančiose Kanarų salose, Šiaurės vakarų Afrikoje, Pietų Europoje, Centrinėje ir Rytų Azijoje, Šiaurės Amerikos pietinėje dalyje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijoje įsikūrusio Loma Linda universiteto tyrėjai nustatė, kad reguliarus riešutų valgymas gerina smegenų bangos dažnį, susijusį su pažinimu, mokymusi, atmintimi ir kitomis pagrindinėmis smegenų funkcijomis. Nors tyrimo metu buvo analizuotos kelios riešutų rūšys, iš pistacijų buvo gaunama didžiausia gama bangos reakcija. Ji yra ypač svarbi norint pagerinti pažinimo procesą, informacijos išsaugojimą ir suvokimą.
Pistacijose taip pat yra daug vitamino B6, kuris yra svarbus gaminant dopaminą – neuromediatorių, darantį įtaką mūsų gebėjimui susikaupti. Vitaminas E tiesiogiai dalyvauja nervų ląstelių membranų apsaugoje, veikdamas kaip antioksidantas. Manoma, kad sveikų riebalų ir antioksidantų derinys, esantis riešutuose, gali padėti apsaugoti gyvybines smegenų funkcijas.
Mokslininkai ir medikai per savaitę rekomenduoja suvalgyti penkias ar daugiau saujų riešutų, pavyzdžiui, migdolų, graikinių riešutų ar pistacijų. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad 70-ties ir vyresnės moterys, kurios valgydavo penkias ar daugiau porcijų riešutų per savaitę, atliekant kognityvinius testus, pasiekė geresnių rezultatų nei moterys, kurios išvis nevalgė riešutų.
Tyrėjai teigia, kad taip gali būti dėl didelės maistinių medžiagų koncentracijos riešutuose. Ankstesni tyrimai juos susiejo su atsparumu insulinui ir pagerėjusiu riebalų kiekiu kraujyje. Manoma, kad tai gali daryti įtaką geresnei smegenų sveikatai.
Pistacijos yra turtingas energijos šaltinis. Šią energiją mums suteikia ne tik jose esantys vitaminai, bet ir gerieji riebalai. Pasak sveiko gyvenimo būdo svetainės „The Sassy Dietitian“ Niujorke įkūrėjos, dietologės, kulinarinių knygų autorės Lauros Ligos, geriau žinomos The Sassy dietologės vardu, pistacijų sudėtyje yra aukštos kokybės riebalų, turinčių mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurie palaiko sveiką širdies veiklą ir padeda kūnui absorbuoti riebaluose tirpius vitaminus: A, D, E ir K.
Remiantis Amerikos širdies asociacija, dauguma mūsų raciono riebalų turi būti sudaryti iš mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų. Būtent pistacijų riešutuose esantys mononesotieji riebalai padeda išlaikyti žemą cholesterolio kiekį kraujyje ir palaiko kūno ląstelių sveikatą bei vystymąsi.
Polinesotieji riebalai, iš jų ir nepakeičiamosios omega-3 riebalų rūgštys, svarbūs smegenų ir širdies sveikatai bei siekiant sumažinti širdies ligų ir insulto riziką. Pistacijos yra puikus gerųjų augalinių riebalų šaltinis, mat praturtina organizmą skaidulinėmis medžiagomis ir sveikatai palankiais riebalais.
Reportažas apie pistacijas – laidos „Labas rytas, Lietuva“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
