Pirmas darbas – unikali ir itin svarbi patirtis tiek profesine, tiek asmenybės augimo prasme. Visgi darbdaviai pastebi, kad neretai organizacijų duris praveria daug žinių turintys, tačiau savo teisių ir pareigų gerai neišmanantys jauni specialistai. Ką tik baigę studijas jaunuoliai dažnai neįsivaizduoja, kaip atrodo darbo diena, už ką ir kokį atlygį turi gauti, o nusprendę išeiti iš darbo kartais net neįspėję nebepasirodo biure, rašoma festivalio „Būtent!“ pranešime žiniasklaidai.
Darbuotojas darbdavio akimis
„Kai pernai įsteigėme JAV kompanijos padalinį Lietuvoje, dirbantį su pinigų plovimo prevencija, samdėme net 300 darbuotojų. Supratome, kad tiek daug patyrusių specialistų nerasime. Todėl buvome pasiruošę įdarbinti ir apmokyti dalį nepatyrusių darbuotojų, kurie neseniai baigė studijas ar dar tebestudijuoja.
Pradėję samdyti jaunimą nustebome, kokie mums savaime suprantami dalykai jiems pasirodydavo nežinomi ir sukeldavo nesusipratimų. Kadangi įdarbinimo procesą pradėjome dar pandemijos metu ir beveik viską darėme nuotoliniu būdu, jauniems darbuotojams kilo daug neaiškumų dėl disciplinos, nes jie gerai nežinojo, kaip turėtų atrodyti darbo diena ir ką reiškia 40 valandų darbo savaitė“, – apie netikėtas situacijas pasakoja įmonės personalo vadovė Simona Žukaitytė, besiruošianti „Būtent!“ konferencijai.
Pasak jos, studentams įprasta, kad mokydamiesi universitete jie patys organizuoja savo laiką. Tačiau pradėjus dirbti tenka susidurti su darbdavių lūkesčiais. „Jauni specialistai ne visada supranta, kad kokybiškai dirbti reikia stengtis visada. Ne tik kai aplanko įkvėpimas. Yra buvę, kad darbuotojai neatvyksta į mokymus, nes turėjo pavedžioti šunį ar tiesiog užsimiršo. Pasitaiko, kad jie atsisako ateiti į biurą, nes nerimauja, jog namuose likęs vienas augintinis liūdės, o sugedus kompiuteriui visą dieną nieko nedaro ir apie tai neperspėja vadovų“, – pasakoja ji.
S. Žukaitytė pasakoja, jog ne visi pradedantieji darbuotojai suvokia ir tai, kaip neperžengiant ribų bendrauti su vadovu ir kad atostogų prašymo jam nereikėtų siųsti antrą valandą nakties. Todėl jiems tenka paaiškinti dalykiško bendravimo principus ir priminti, kad į darbą reikia ateiti laiku bei dirbti numatytomis valandomis. Taip pat tenka aiškinti, kad biuras nėra tinkama vieta pasisėdėjimams su draugais, o virtualiame susitikime su klientu nedera dėvėti chalato.
„Daug spragų nauji komandos nariai turėjo ir kalbant apie jų kaip darbuotojų teisių bei pareigų supratimą. Ne visi žino, kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą ar mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, vienas kolega netgi parašė prašymą atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo, nes manė, jog jis jam nereikalingas.
Problemų kyla ir bandant suvokti darbo užmokesčio sistemą. Buvo atvejų kai ką tik studijas baigę ir dirbti pradėję darbuotojai nesuprato skirtumo tarp bruto ir neto užmokesčio. Todėl stebėdamiesi klausė, kodėl darbo sutartyje nurodyta didesnė suma, o mėnesio pabaigoje jie gavo mažesnį atlygį“, – paradoksalius nutikimus prisimena specialistė.
Bendra atsakomybė
Pasiteiravus, kaip darbuotojų patirties trūkumo problemą sprendžia patys darbdaviai, S. Žukaitytė sako, jog prireikia skirti nemažai laiko spragoms užkamšyti. „Kadangi dalis darbuotojų jautėsi nesaugūs, nes nebuvo tikri, ar teisingai skaičiuojami jų atlyginimai, organizavome jiems skirtus mokymus apie darbo užmokesčio sistemą. Matome, kad klausimų ir abejonių sumažėjo. Po mokymų juokaudama jaunųjų kolegų netgi klausiau, ar viskas buvo taip nesuprantama, kad jie nebenorėjo daugiau gilintis, ar tikrai viskas tapo žymiai aiškiau.
Didelį įdirbį atliko ir komandų vadovai, kurie apmokydavo naujus kolegas. Vadovai skyrė daug laiko individualiems susitikimams su jaunuoliais, kad padėtų jiems suprasti, už ką atsakingi jie patys ir kiti darbuotojai, su kuo jie turėtų bendrauti kilus klausimams, kur gali susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis“, – patirtimi dalijasi ekspertė. Ji priduria, kad nesklandumų kartais kyla ir todėl, kad jaunieji specialistai nesmagiai jaučiasi bendraudami gyvai ar skambindami, tad dažniausiai komunikuoja susirašinėdami.
Kalbėdama apie tai, kas gi turėtų prisiimti atsakomybę už jaunosios kartos paruošimą darbo rinkai, įmonės atstovė sako, kad tai – kompleksinė užduotis. Pasak jos, nors švietimo įstaigos gali suteikti teorinių žinių apie mokesčius ar organizacijų vadybą, bendražmogiškų savybių ir vertybių jaunuoliai semiasi iš juos supančios aplinkos.
„Kai kalbame apie bendrą kultūrą, tai veikiau yra šeimos klausimai. Jie susiję su specialistų požiūriu į įsipareigojimą, bendravimo etiketą ar net supratimu, kaip į darbo vietą ateiti apsirengus padoriai, kad nekiltų nereikalingų minčių. Pavyzdžiui, aš požiūrio į darbą labiausiai mokiausi iš tėvų patarimų. Tikiuosi, kad ir dabar jaunuolių tėvai yra pirmieji patarėjai, padedantys susivokti profesiniame pasaulyje.
Kita vertus, nereikia atmesti ir paties jaunimo indėlio. Dabar darbo rinka yra perkaitusi, tad darbuotojams yra lengviau susirasti darbą nei prieš dešimtmetį. Tokia aplinka sukuria situaciją, kai specialistui nebėra tokio didelio poreikio dar labiau save tobulinti. Taigi svarbu, kad pats jaunuolis neužmigtų ant laurų, nes rinka keičiasi. Darbdaviai labiausiai vertina darbuotojus, kurie yra ne tik geri ekspertai, bet ir žmonės, sugebantys prisitaikyti prie organizacijos ir palaikyti ryšius“, – pasakoja ekspertė.
Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
Rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ numatyta diskusija „Kokias tėvų klaidas turi taisyti pirmasis darbdavys?“
