Tėvų alkoholikų neigimas yra labai dažnas reiškinys. Psichika nenori pripažinti šio fakto, todėl daug žmonių kenčia nuo nerimo, panikos priepuolių, darboholizmo, nesėkmingų santykių, nes lengviau sunkius vaikystės prisiminimus slopinti įvairiomis priklausomybėmis, nei pasigilinti į save ir savo patirtį.
Pagrindinė knygos „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų“ žinutė – mes patys esame atsakingi už savo gyvenimą, net jei tėvai jį stipriai žalojo, kaltinimai niekuo nepadės. Reikia patiems ryžtingai eiti savęs pažinimo keliu. Tik stojus į akistatą su savo pykčiu, skausmu, sielvartu gyvenime įvyksta realūs pokyčiai.
Kartu su žurnaliste Gintare Jankauskiene knygą „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų: pokalbiai psichoanalitiko kabinete“ parašiusi psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė sako, svarbu suprasti, kad suaugę alkoholikų vaikai – vieni iš mūsų, jų yra nepaprastai daug.
„Maždaug pusė į mane besikreipiančių pagalbos žmonių kenčia nuo šitos problemos. Tarp vyrų šis skaičius yra dar didesnis – jų beveik du trečdaliai. Galvoju, kad nėra Lietuvoje šeimos, kurios nebūtų palietusi sovietinė okupacija, ir nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi priklausomybė, alkoholizmo problema“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Ji išskiria vidinius suaugusio alkoholikų vaiko bruožus: toks žmogus itin nepasitiki tiek savimi, tiek pasauliu, žmonėmis, santykiais; jis giliai viduje nešiojasi skausmingą emocinę tuštumą, kurią ir bando pildyti visokiais dalykais, kaip persidirbimu, persivalgymu, destruktyviais emociniais santykiais ar kitomis priklausomybėmis.
Dar vienas laidos pašnekovas – priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas. Jis pats buvo įbridęs į alkoholio liūną, o dabar bendrauja su šia trauma susiduriančiais asmenimis.
Mano a. a. tėvas buvo alkoholikas, bet man prireikė kelių dešimtmečių, gal net 25 metų, kad tai pripažinčiau, jo neteisčiau, pakviesčiau į savo vestuves.
„Daugiausia, ką matau ir kas neramina, – kalti be kaltės, kalti už viską, praradę savastį. Jie linkę greitai prisitaikyti prie aplinkybių visiškai ištrindami save. Sužinoti, ką tas žmogus iš tikrųjų galvoja, beveik neįmanoma užduotis, nes jis neleidžia sau formuoti asmeniškos nuomonės, sužinoti, ką jis iš tikrųjų jaučia, be dominuojančio nerimo, net liguisto noro pritapti bet kokia kaina.
Skauda matyti tuos žmones, girdėti jų savęs praradimo istorijas. Sveikimas, į kurį kviečia tiek ši knyga, tiek 12 žingsnių programa, yra ne kas kita, kaip susitaikymo su savimi paieška“, – kalba K. Dvareckas.
Laidoje savo patirtimi pasidalijo ir vedėjas Ignas Krupavičius: „Prisipažinsiu, mano a. a. tėvas buvo alkoholikas, bet man prireikė kelių dešimtmečių, gal net 25 metų, kad tai pripažinčiau, jo neteisčiau, pakviesčiau į savo vestuves.“
Kodėl gėdinga tai pripažinti? Kodėl kartais taip ilgai užtrunka, kol drįstame sau tai įvardyti? Anot A. Kirvaitienės, gėda ir kaltė – vieni iš sunkiausių jausmų, kuriuos mums apskritai tenka išgyventi.
„Skausmingi dalykai taip veikia mūsų psichiką, kad mes įpratę nuo jų gintis, saugotis visomis priemonėmis, galiomis, laikyti išstumtus iš savo psichikos ribų. Bet taip mes formuojame netikrą savastį, vadinamąją false self – fasadinę asmenybę.
Alkoholikų vaikas nuo mažens įprato gyventi dviejose realybėse: toje, kurią šeima galėjo parodyti aplinkiniams, neretai jų akyse tai būdavo tobula šeima, ir emocinėje realybėje, kurioje egzistuoja geriantis tėvas ar mama, sudėtingi konfliktuojantys jausmai, – šitą realybę esame linkę paneigti. Neigimo mechanizmas įjungia savisaugą, galime daugybę metų gyventi neigdami, tokiu būdu tvarkydamiesi su skausmingais išgyvenimais, bet neigimas labai smarkiai iškreipia realybę, pametame save.
<...> Svarbiausia pripažinti – taip, aš turiu problemų, patyriau skausmingų išgyvenimų. Pagrindinė knygos žinutė – pagalba yra prasminga, pasveikti įmanoma. Skirkite daugiau meilės ir dėmesio sau, nelaukite, kol skausmas ar dvasinė kančia taps visiškai nepakeliami. Kreipkitės, kai kyla noras su kuo nors pasikalbėti, – būsite išgirsti ir priimti“, – pasakoja psichoterapeutė.
Plačiau – kovo 10 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
