Nors užklupusi pandemija sumaišė daugelio verslų planus, 2020-ieji buvo itin sėkmingi stalo žaidimų rinkai. Remiantis įvairiomis prognozėmis, ji pernai įgavo tokį pagreitį, kad per ateinančius kelerius metus prognozuojamas 10–15 proc. metinis augimo tempas.
Stalo žaidimų kūrėjai Lietuvoje neslepia pajutę šią populiarumo bangą. 2020 metai jiems buvo kaip niekad rezultatyvūs: nors visi planuoti pasauliniai ir tarptautiniai renginiai buvo atšaukti, lietuvių gaminiai vieną po kito skynė prestižinius apdovanojimus, o iki šiol 90–95 proc. į įvairias pasaulio šalis eksportuojamų lietuviškų stalo žaidimų pagaliau rado vietą ir savoje rinkoje.
Žinomi pasaulyje, nežinomi Lietuvoje
Paradoksalu, kad iki šiol lietuvių kuriami stalo žaidimai išties buvo labiau žinomi daugelyje pasaulio šalių, bet ne Lietuvoje. Tačiau 2020 metais jiems skirti įvertinimai ir apdovanojimai prikaustė ne tik užsienio šalių stalo žaidimų gerbėjų, bet ir iki šiol tokių žaidimų nežaidusių lietuvių dėmesį.
Štai 2020 metais stalo žaidimų „Oskarais“ vadinamuose prestižiniuose apdovanojimuose „Spiel des Jahres 2020“ Vokietijoje įvertinta vilniečio Určio Šulinsko idėja paremtas žaidimas „Speedy Roll“, kurį išleido užsienio stalo žaidimų leidykla.
Tuose pačiuose apdovanojimuose įvertinti ir lietuviškų stalo žaidimų leidyklos „SAVAS TAKAS“ IR KO prekės ženklo „Logis“ žaidimai: vienas jų tapo nominantu, kitas pateko į vaikų metų rekomenduojamų žaidimų sąrašą, o vėliau prancūziška šio žaidimo versija tarp trijų geriausių nuominuota ir Kanų stalo žaidimų apdovanojimuose Prancūzijoje.
Dar šešis apdovanojimus minėtos leidyklos stalo žaidimai vaikams 2020 metais pelnė prestižiniuose kasmetiniuose „Imagination Gaming“ šeimos ir edukacinių žaidimų apdovanojimuose Jungtinėje Karalystėje: tai – pirmoji vieta tarpdalykinių žaidimų kategorijoje ir penkios antrosios vietos įvairiose kitų nominacijų kategorijose.
Susidomėjimą paskatino apdovanojimai
„Ko gero, tai pirmi metai ir, apskritai, pirmas atvejis lietuviškų stalo žaidimų istorijoje, kai tiek daug ir pačių aukščiausių įvertinimų pavyko pelnyti lietuvių stalo žaidimų kūrėjams“, – sako Anastasija Stundžienė, prekės ženklo „Logis“ projektų vadovė.
Jos teigimu, nors leidykla apie 90–95 proc. produkcijos, kurią sudaro išskirtinai tik vaikiški stalo žaidimai, eksportuoja į įvairias užsienio šalis, tokias kaip Vokietija, Prancūzija, Suomija, Jungtinė Karalystė (JK), Japonija ir kt., pelnyti apdovanojimai išties pritraukė dėmesio, tad teko pagalvoti, kaip šį poreikį patenkinti vietinėje rinkoje.
„Nepaisant to, kad karantinas mums atnešė daug iššūkių, vis dėlto akivaizdu, kad būtent tai, jog gyvenimas stabtelėjo, žmones privertė ieškoti įvairios informacijos internete ir taip atrasti stalo žaidimus bei susipažinti su jų įvairove“, – pasakoja A. Stundžienė.
Ji priduria, kad kol nebuvo suvaržymų ir ribojimų, stalo žaidimai buvo labiau perkami ne internetu, o fizinėse parduotuvėse ir tai – natūralu: juk tokio pobūdžio žaidimus dažniausiai renkasi tie, kas mėgsta bendrauti tiesiogiai.
Tapo bendravimo ir socializacijos forma namuose
Stalo žaidimų kūrėjai įsitikinę, kad jei anksčiau tokiai pramogai kaip stalo žaidimas daugelis tiesiog neturėjo laiko, dabar ji tampa visuomenės socialinio gyvenimo dalimi. Tai natūralu: per karantiną namuose likę žmonės leidžia laiką kartu ir bando rasti naujų bendravimo formų.
„Anksčiau didelę konkurenciją sudarydavo kompiuteriai ir technologijos, bet kai kasdien tenka dirbti, mokytis ir bendrauti nuotoliniu, virtualiu būdu, matyt, pritrūksta tikrumo. Juk žmonės yra socialūs, nori bendrauti, jausti ryšį. Karantinas ir stalo žaidimai tikrai suartins šeimas“, – sako „Logis“ stalo žaidimų kūrėjas ir redaktorius Gediminas Akelaitis.
Jis viliasi, kad galbūt tai paskatins ir stalo žaidimų kultūros įsitvirtinimą Lietuvoje – tokį, koks šiuo metu egzistuoja Vokietijoje, Prancūzijoje ar JK. „Vaikai visada nori žaisti – ir mažesni, ir didesni. Tose šalyse, kuriose yra įsitvirtinusi stalo žaidimų kultūra, paprastai žaidžia visa šeima: vaikai su tėvais, seneliais, kaimynais ir t. t. Pas mus dar įprasta duoti žaidimą vaikui, tikintis, kad jis netrukdys suaugusiems ir pats tuo žaidimu užsiims“, – teigia G. Akelaitis.
Lavina ir vaikus, ir senjorus
Beje, daugelis nė neįsivaizduoja, kad vaikiški stalo žaidimai gali būti ir puikia edukacine priemone, nes daugelis jų kuriami ne tik smagiai pramogai, bet ir turi daugiau tikslų – pavyzdžiui, moko abėcėlės, skaičiuoti, atskirti kairę ir dešinę, spalvas, valytis dantis ir išsiugdyti sveikos gyvensenos įpročius, pažinti medžius, vabzdžius, lavinti strateginį ir taktinį mąstymą, reakciją ir pan.
„Geras stalo žaidimas, kaip ir vaikiška knyga, yra skirtas ne tik vaikams – jis turi tikti, įtraukti ir suaugusiuosius“, – sako „Logis“ stalo žaidimų kūrėjas ir redaktorius G. Akelaitis. Beje, jį patį šiais metais labiausiai nustebino iš Šiaulių globos namų socialinių darbuotojų atkeliavusi padėka, kad leidyklos dovanoti stalo žaidimai labai padeda lavinti bei atkurti senjorų įgūdžius, tokius kaip spalvų grupavimas, reakcija ir pan., kuriuos jie praranda dėl amžiaus.
Mokslininkai, analizuodami stalo žaidimų poveikį, pastebi ir daugiau svarbių aspektų. „Jeigu kalbėsime apie vaikus, tai stalo žaidimas ugdo strateginį mąstymą, konfliktų sprendimo būdus, moko, kaip elgtis pralaimėjus. Pavyzdžiui, matydami ramiai reaguojantį suaugusį, vaikai išmoksta, kad gyvenime būna ir pralaimėjimų“, – sako Vilniaus universiteto psichologas Antanas Kairys.
Tačiau, svarbiausia, jo teigimu, kad stalo žaidimai yra bendra šeimos veikla kartu ir ji gerokai skiriasi nuo sėdėjimo kartu, bet su mobiliaisiais telefonais rankose. „Tai – sėdėjimas kartu, bet veikimas atskirai, tuo metu stalo žaidimas yra bendravimas ir veikimas kartu“, – pabrėžia specialistas.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ įraše.
