Gyvenimas

2020.07.02 08:16

Projekto „Lietuvon.lt“ sumanytojas išskyrė 12 Lietuvos objektų, kurie nustebins

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2020.07.02 08:16

Ant gravitacinės kalvos prie Kruonio sustabdžius automobilį ir įjungus laisvą pavarą susidarys įspūdis, kad leisitės žemyn, bet iš tiesų bus priešingai. Retas žino, kad Kauno priemiestyje stūkso šiltnamis, po kuriuo du draugai sovietmečiu įkūrė pogrindinę spaustuvę. Ją išvydęs nustebo ir Lietuvą išnaršęs LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ pašnekovas, projekto „Lietuvon.lt“ autorius Karolis Žukauskas.

„Ilgą laiką keliavau po Lietuvą, tuo metu internete dar nebuvo patogių įrankių, ką aplankyti, apžiūrėti, tekdavo iš turizmo informacijos centrų rinkti skrajutes ir su jomis keliauti. Prieš kokius 5 metus pagalvojau, kad reikia pačiam žemėlapyje susižymėti įdomesnius taškus. Taip sukūriau „Lietuvon.lt“, o tada tiesiog tai atidaviau visiems naudoti nemokamai“, – apie tai, kaip atsirado „Lietuvon.lt“ projektas, pasakoja K. Žukauskas.

LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ jis pasidalijo savo rekomendacijomis, kokius objektus verta aplankyti šią vasarą Lietuvoje. K. Žukauską kalbina laidos vedėja Guoda Pečiulytė.

Apleista infrastruktūra, kurią verta pažinti

1. Karaliaus Vilhelmo kanalas Pamaryje

Ilgą laiką ši vieta priklausė Prūsijai, tad ir šio kanalo kilmė – prūsiška. Kanalas buvo iškastas 19 a. viduryje, nors planų jį padaryti būta ir anksčiau.

„Plukdant sėlius Nemunu prie Ventės rago dažnai būdavo audrų, kurios išmėtydavo rąstus po marias. Buvo mintis iškasti kanalą, kuris apeitų Ventės ragą ir įtekėtų į marias ties Dreverna. Ilgą laiką tai tebuvo projektas, galiausiai 1863 m. pradėta kasti. Užtruko 10 metų, kasė ir vietiniai, ir net buvo atvežta 700 prancūzų karo belaisvių iš Vokietijos, kurie kasė kanalą“, – sako pašnekovas.

Dabar žiūrint į kanalą jis įdomus tik žinant jo istoriją, pažymi K. Žukauskas.

2. Kanalas tarp Ventos ir Dubysos upių

„Geriausia į jį pažiūrėti prie Kurtuvėnų. Jis – maža dalis didelio projekto, kuris buvo sugalvotas 19 a. – sujungti Baltijos ir Juodosios jūros baseinus. Tam carinei Rusijai reikėjo iškasti keletą kanalų. Vienas iš jų sujungė Dubysos ir Ventos upes. Kanalas yra apie 15 kilometrų ilgio. Nuo 1825 iki 1831 m. jam kasti buvo pasitelkta Rusijos carinė kariuomenė, kasė beveik 20 tūkst. kareivių. Jis buvo beveik užbaigtas, bet [pabaigti] sutrukdė 1831 m. sukilimas“, – kalba laidos svečias.

Vėliau atgaivinti kasybos darbus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Vietomis šis kanalas labai smarkiai užakęs, tačiau vis tiek, pasak K. Žukausko, šį kanalą apžiūrėti įdomu.

Menčių klinčių karjere klinčių iškasta tikrai daug, yra statūs šlaitai, galima vaikščioti karjero apačioje, galima pasivaikščioti viršuje. Eidamas apačioje nematai horizonto, matai stačias klinčių sienas, keistus augalus, balas, raudoną ir geltoną aplinką – savotiškas jausmas. Kažkas sako, kad mėnulis, kažkas – Marsas...

3. Alytaus ir Varėnos geležinkelis

Alytus – miestas, į kurį kadaise riedėjo traukiniai, tačiau taip jau seniai nebėra. Visgi šis geležinkelis susiję su dar kitu projektu, taip pat inicijuotu carinės Rusijos. 19 a. pabaigoje buvo sumanyta sujungti Alytų ir Varėną geležinkeliu. Tarp šių miestų buvo pastatytas ir pylimas, galingais tašytų akmenų tiltais sujungtos upės. 1899 m. geležinkelis pradėjo veikti, bet teveikė apie 10 metų.

„Per karą tiltai buvo sugriauti, dabar yra išlikę įspūdingi tiltų griuvėsiai. Paties geležinkelio visiškai nebėra, bet yra pylimas, vietomis – upeliukų pralaidos. Tokios vietos išlikusios, o pats pylimas vietomis pravažiuojamas automobiliu, nes ant viršaus padarytas kelias. Vietos labai gražios“, – tikina kelionių entuziastas.

4. „Marso kanjonai“ – Menčių klinčių karjeras

„Marso kanjonų“ įspūdį turistams sudaro sovietmečiu pradėtas kasti klinčių karjeras, esantis prie Akmenės. Oficialiai šie „Marso kanjonai“ vadinasi Menčių klinčių karjeru. „Ten klinčių iškasta tikrai daug, yra statūs šlaitai, galima vaikščioti karjero apačioje, galima pasivaikščioti viršuje. Eidamas apačioje nematai horizonto, matai stačias klinčių sienas, keistus augalus, balas, raudoną ir geltoną aplinką – savotiškas jausmas. Kažkas sako, kad mėnulis, kažkas – Marsas...“ – teigia K. Žukauskas.

Verti aplankyti muziejai

5. Šaltojo karo muziejus

Tai vienas žinomesnių muziejų Lietuvoje, kuris puikiai įrengtas ir kuriame ekspozicija pateikta išties įdomiai. Anot projekto „Lietuvon.lt“ sumanytojo, šiame muziejuje eksponuojamas unikalus istorinis palikimas – iš Šaltojo karo laikotarpio turime tai, ką turi tikrai ne visos šalys, pažymi jis.

„Plokštinės raketų bazė prie Platelių ežero Plungės rajone buvo įrengta slapta. Vietiniai gyventojai apie ją net nežinojo, netoliese gyveno mano tėvai ir sakė, kad naktimis matydavo, jog važiuoja sunkvežimiai, bet niekas nežinodavo, kas yra tuose sunkvežimiuose ir kas ten daroma. Po kiek laiko paaiškėjo, kad tai – kovinių raketų bazė, viena pirmųjų Sovietų Sąjungoje. Ji veikė iki 1978 m., kai amerikiečiai per palydovus sužinojo apie jos buvimą ir ji tapo atviru taikiniu Amerikos raketoms“, – komentuoja pašnekovas.

6. Valstybės pažinimo centras

„Jį įtraukiau tyčia, norėdamas paskatinti ir kitus muziejus sekti šiuo pavyzdžiu ar galvoti apie interaktyvias, modernias ekspozicijas. Tai, ką turi Valstybės pažinimo centras, ką jie išspaudė iš tokios temos, kaip valstybė, biudžeto formavimas, miestelių herbai ir kitos dalys, kurios neįsivaizduoju, kaip būtų pateiktos mūsų tradiciniuose muziejuose... Jauni architektai padarė tokį muziejų, kuris įdomus ir vaikams, nes ten galima ir net skatinama viską liesti“, – pasakoja vyras.

Iš išorės nieko neįtarsi, kur ta spaustuvė. Nuėjus į šiltnamį, matosi daržovių lysvės tarsi betoniniuose padėkluose. Atsistojus ant vieno iš jų ir pasukus slaptą rankenėlę, dalis betoninio dangčio pavažiuoja į šoną ir atsiveria kopetėlės, kuriomis nulipus patenki į tuneliuką, kuriuo nueini į spaustuvės kambarį.

7. Orvidų sodyba

Šis objektas – skulptoriaus Viliaus Orvido kūrinys. Jis jį sovietmečiu sukūrė iš akmenų, medžių, metalo. Tai didžiulė teritorija, paversta savotišku muziejumi po atviru dangumi.

„Kai buvau mažas ir ten lankydavomės su tėvais, man jis atrodydavo nesąmonių muziejus, nes neidavo suprasti, kas ten yra, o dabar tai atrodo kaip prasmingas dalykas. Kiekviena kompozicija turi prasmę, žmogus turėjo fantazijos. Kartu tai buvo opozicija sovietų režimui, nes sovietmečiu iš tos sodybos keliolika kartu buvo išvežti keletas sunkvežimių eksponatų, trukdžiusių sovietmečio ideologijai“, – sako K. Žukauskas.

8. Pogrindinė spaustuvė Kauno priemiestyje

Apie šį objektą laidos svečias ir pats sužinojo prieš du tris metus, o kai jį išvydo, patyrė malonų šoką, kad tokių objektų apskritai yra Lietuvoje. Pogrindinė spaustuvė įrengta Kauno priemiesčio privačių namų rajone. Vieno namo kieme ant kalniuko stovi šiltnamis, po kuriuo buvo įrengta slapta pogrindinė spaustuvė, į kurią galima patekti būtent per šiltnamį.

Šią spaustuvę sovietmečiu įkūrė du draugai. Vienas jų dirbo spaustuvėje, iš kurios nelegaliai dalimis namo parsinešė spausdinimo aparatą. Kalne šalia namų buvo iškastas mažas tunelis ir kambariukas, vėliau – dar vieną kambariukas, kuriuose surinkta po spausdinimo mašiną. Apie tai žinojo tik draugai Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius bei jų žmonos.

„Kas labai įdomu, iš išorės nieko neįtarsi, kur ta spaustuvė. Nuėjus į šiltnamį, matosi daržovių lysvės tarsi betoniniuose padėkluose. Atsistojus ant vieno iš jų ir pasukus slaptą rankenėlę, dalis betoninio dangčio pavažiuoja į šoną ir atsiveria kopetėlės, kuriomis nulipus patenki į tuneliuką, kuriuo nueini į spaustuvės kambarį“, – pasakoja projekto „Lietuvon.lt“ iniciatorius.

Anot jo, apie šią spaustuvę nežinojo net jos įkūrėjų vaikai, o pati spaustuvė veikė 10 metų iki pat Nepriklausomybės.

Netikėti dėmesio verti objektai

9. Keturnaujienos koplyčia ant aerodromo tako

Tarp Šakių ir Kudirkos Naumiesčio netoli Kaliningrado sienos yra mažas Keturnaujienos kaimelis, įdomus tuo, kad sovietinio aerodromo tako viduryje yra pastatyta koplyčia.

„1969 m. viena kolūkio melžėja, gyvendama toje vietoje, regėjo viziją – Kristų ir Mariją. Ji apie tai papasakojo šeimai, kaimynams, kaimelis pradėjo tą vietą laikyti šventa. Į tai iškart sureagavo sovietai, iškėlė tą melžėją į gyvenvietę, nugriovė jos namą ir toje vietoje pastatė aerodromo taką. Taip ir buvo sovietmečiu, iki kol iškovojome Nepriklausomybę, o ta moteriškė su šeima atgavo žemę. Jie grįžo, atstatė namuką, o paskui iš suaukotų lėšų pastatė koplyčią“, – teigia K. Žukauskas.

Kadangi koplytėlę nuspręsta statyti būtent toje vietoje, kurioje moteriai apsireiškė Kristus ir Marija, taip išėjo, kad koplyčia stovi tiesiai ant aerodromo tako, kurio niekas nenaikino.

10. Paulavos respublika

Tai buvusi dvarvietė tarp Medininkų ir Šalčininkų. Paties dvaro nėra išlikę, tačiau yra griuvėsiai, iš kurių galima susidaryti įspūdį, kad būta tikrai gražaus dvaro, statyto italų architekto 18 a. pabaigoje.

„Istorija tokia: 1767 m. dvarą įsigijo vienas iš dvarininkų Povilas Bžostovskis. Tame dvare jis sugalvojo įkurti savotišką laisvąją respubliką: jis švietė valstiečius, atleido juos nuo baudžiavos, sukūrė savo mažą kariuomenę, policiją. Išėjo maža valstybėlė, ji gyvavo keletą metų ir, jei būtų gyvavusi daugiau, būtų įdomu pamatyti, kas tai per eksperimentas, ar būtume turėję Singapūrą Lietuvoje“, – svarsto pašnekovas.

11. Gravitacinė kalva prie Kruonio

Įdomu patirti, kai tai, ką matai akimis, ne visai atitinka realybę. Ši iliuzinė kalva yra prie Kruonio, prie šio miestelio elektrinės. Pasak K. Žukausko, kalva – tik pavadinimas, nes kalvos iš tiesų nėra. Tai, ką matai, yra asfaltuotas kelias, kuris baigiasi akligatviu, o visa esmė, kad dėl aplinkinio reljefo nematai horizonto ir atrodo, kad gatvė leidžiasi žemyn, o iš tiesų yra priešingai – sustabdę automobilį ir įjungę laisvą pavarą pamatysite, kaip automobilis rieda ne nuo kalno, o atgal, t. y. „į kalną“.

12. Minaretas Kėdainiuose

Nedažnas žino, kad Lietuvoje yra mečečių, tik dauguma jų – be minaretų. Kėdainiuose yra priešingas variantas – mečetės nėra, tačiau yra minaretas.

„Ilgą laiką galvojau, kad ten galbūt buvo mečetė, ji nugriuvo, liko minaretas, kas gal ir nelogiška, nes minaretas turėtų griūti pirmiausia, bet istorija tokia, kad valdant carinei Rusijai vienas generolas, gyvenęs Kėdainiuose, per, atrodo, Turkijos ir Rusijos karą buvo Turkijoje ir ten įsimylėjo vietinę. Ir jos garbei Kėdainiuose pastatė minaretą“, – tvirtina laidos svečias.

Plačiau – birželio 22 d. laidos „Tuzinas“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite