Gyvenimas

2020.05.02 21:10

Psichologas apie situacijos katastrofizavimą: pasikeitus rutinai smegenys sako – galvok apie blogiausia

LRT TELEVIZIJOS laida „Visi kalba“, LRT.lt2020.05.02 21:10

„Turime smegenų dalį, kuri atsakinga už tai, kad saugotų mus nuo skaudžių patirčių. Ji staigiai viską įsirašo ir viskas, kas nors kiek primena tą įvykį, sukelia tas pačias emocijas“, – teigia LRT TELEVIZIJOS laidos „Visi kalba“ pašnekovas, psichologas Justinas Burokas. Jis pasvarstė ir apie tai, kas darosi su vis labiau nerimaujančiu pasauliu – anot specialisto, greičiausiai tai susiję su atsivėrusių galimybių kiekiu.

Esant karantinui žmonės priversti saviizoliuotis, bet specialistai pažymi, kas saviizoliacija sukelia pyktį, nerimą ar net trauminio streso simptomus. Psichoterapeuto J. Buroko nuomone, gali būti, kad visa ši situacija skaudžiau smogs žmonių psichinei, o ne fizinei sveikatai.

Paniką žmonėms kelia ir nežinomybė, kas bus toliau: ne tik, kas bus užsikrėtus, bet ir kaip tai atsilieps šalies ekonomikai. Prisiminus 2008–2009 m. krizę potrauminis stresas, anot pašnekovo, gali atsigaminti.

Kai kažkas sukruta, pasipila mintys; įsijungusi evoliucinė dalis sako: galvok apie blogiausia. Kaip tie, kas bijo skrydžio: galvok, kad lėktuvas nukris, nesijausi durnium, kad nepagalvojai ir nukrito.

„Prisimename ir analogijos galvoje susijungia. Visi skaudūs patyrimai įsirašo. Turime smegenų dalį, kuri atsakinga už tai, kad saugotų mus nuo skaudžių patirčių. Ji labai staigiai viską įsirašo ir viskas, kas nors kiek primena tą įvykį, sukelia tas pačias emocijas, kaip kad žmogus, padaręs avariją vairuodamas mėlynos spalvos automobilį, nebegali lipti į mėlynos spalvos automobilį“, – pasakoja psichoterapeutas.

Visgi panašiai koronaviruso sukeltą pandemiją pasaulyje išgyvena ir tie, kuriuos pastaroji krizė palietė ne taip smarkiai. Kaip teigia J. Burokas, žmonės galvose linkę kurti įvairiausius scenarijus, o situacijose, kurios kelia įtampą, veiksmingas metodas – užsirašyti savo mintis.

„Nesvarbu, kas vyksta išorėje – mūsų reakcija visą laiką priklauso nuo to, kaip mes tą įvykį įprasminame, o dažnu atveju įprasminimas visiškai neatitinka realybės. <...> Kas dabar siaubingo vyksta? Lyg ir nieko. Kas bus rytoj? Nežinau. Bet kai yra stabili prognozuojama ateitis, kai žinai, kas tavo dienotvarkėje bus rytoj, robotiškai ir keliauji. O kai kažkas sukruta, pasipila mintys; įsijungusi evoliucinė dalis sako: galvok apie blogiausia. Kaip tie, kas bijo skrydžio: galvok, kad lėktuvas nukris, nesijausi durnium, kad nepagalvojai ir nukrito. Tada pradedama katastrofizuoti“, – sako jis.

Anot psichologo, dabar būtų protinga užsiimti keliais dalykais. Pirmiausia – stengtis daryti tai, kas įprasta; kaip įmanoma maksimaliai išlaikyti bendravimą su kitais, nes sudėtingiausia, kai liekame vieni; svarbu išlaikyti ir rutiną, kad nebūtų taip, jog visą dieną vilkime pižamą; taip pat – remtis patikima informacija ir apskritai informaciją dozuoti. Dar vienas svarbus dalykas – perplanuoti finansus, juos susidėlioti kuo protingiau, kad jų užtektų kuo ilgiau.

„Įdomiausia tai, kad iš mano aplinkos į visa tai geriausiai reaguoja teta, mačiusi karą. Žmogus gyveno pokariu ir kažkaip žmonės gyveno. Aišku, kitaip, buvo visko... Gali būti, kad ir mums teks kai kurių dalykų atsisakyti, nors asmeniškai abejoju“, – mintimis dalijasi laidos svečias.

Psichologas apie emocinę krizę karantino metu: žalos psichinei sveikatai bus daugiau nei nukentėjimų nuo viruso

Atsivėrusios galimybės, kaip rykštė emocinei žmogaus gerovei

Karantino metu ir psichologai konsultacijas veda nuotoliniu būdu. Nors J. Burokas prioritetą teikia tiesioginiam bendravimui akis į akį, jis sako, kad pandemija nelabai pakeitė jo darbą, nes yra pacientų, kurie ir įprastai naudojasi nuotolinėmis psichologo paslaugomis.

Paklaustas, kuriai žmonių grupei išgyventi šią situaciją sunkiausia, jis vardija kelias: tai stabilių pajamų neturintys ar apskritai pajamų netekę žmonės; senjorai, nors kartais atrodo, kad sunkiau senyvo amžiaus giminaičių turintiems žmonėms; taip pat sunku tiems žmonėms, kurie apskritai yra jautresni.

Greičiausiai tai susiję su atsivėrusių galimybių kiekiu. Gyvenimas keičiasi, jis dinamiškas, viskas vyksta, daug konkurencijos, o iš prigimties atsinešame instinktyvią dalį, kuri sako, kad turime konkuruoti.

Gintis nuo neigiamų emocijų gali padėti juokas – tai, pasak psichoterapeuto, svarbus savigynos metodas. Kiti tradiciniai metodai: meditacija, raumenų relaksacija, joga, sportas – bet kas, kas padeda žmogui mintis perkelti kitur.

Be to, jis su kolegomis tiria, kaip padėti žmonėms valdyti stresą naudojantis virtualia realybe – uždėjus virtualios realybės akinius ir sukūrus aplinką, kurioje žmogus galėtų atsipalaiduoti. „Nesvarbu, kad žmogų apgausi; svarbu, kad jis atsipalaiduotų“, – pabrėžia ekspertas.

Kiekviena masinė neganda kai kam – ir pasipelnymo šaltinis; žinomos situacijos, kai žmonės medicininių kaukių prisipirko už tūkstančius eurų. Pačiam J. Burokui sunku suprasti, kaip visuomenė pasiduoda absoliučiai melagingai informacijai, tačiau dalis žmonių tuo kryptingai naudosis. Geriausias būdas, kaip su tuo kovoti – riboti informaciją ir, žinoma, ją tikrinti, t. y. palyginti savo turimą informaciją su kitų žmonių turima informacija, ar ta pati situacija suprantama vienodai.

Neseniai pasirodė tokia žinia, kad šiame kontekste psichiatrinėje ligoninėje atsidūrė keletas žmonių, įsiteigusių, kad serga koronavirusu, nors išties neserga. J. Burokas pažymi – yra toks psichinis sutrikimas, kaip hipochondrija, o dabar tokių atvejų tik daugės.

Tačiau nerimas, panikos atakos – apskritai pastarųjų metų reiškiniai. Kas darosi su vis labiau nerimaujančiu pasauliu?

„Yra statistika, kad nerimo padaugėjo kartais. Nerimas – emocija, kaip signalas, kad tavo aplinkoje yra galima grėsmė, nes kai yra reali grėsmė, ją galime apčiuopti ir tai yra baimė. Nerimas, iš kitos pusės, vidinio konflikto išraiška. Panikos atakos dažnai susijusios su užgniaužtais jausmais, ypač – pykčio.

Galima žiūrėti plačiai, bet greičiausiai tai susiję su atsivėrusių galimybių kiekiu. Gyvenimas keičiasi, jis dinamiškas, viskas vyksta, daug konkurencijos, o iš prigimties atsinešame instinktyvią dalį, kuri sako, kad turime konkuruoti. <...> Žmonės labai sieja savo vertę su rezultatu – greičiausiai tai 21 a. rykštė“, – pasakoja psichologas.

Pasak J. Buroko, mes saugome tris dalykus: gyvybę, sveikatą ir savęs vertinimą. Nerimas – signalas, kad iškilo grėsmė tavo savivertei, o jeigu ji aiškiai susieta su rezultatais, tai tokioje situacijoje, kai darbe vadovas pasako, jog šiandien padirbai nelabai kaip, žmogui iškart ima drebėti rankos. Dėl to atsiranda nauja tendencija – vaiką mokyti ne matematikos, o ugdyti jo emocinį intelektą. Veiklos sėkmė tampa susijusi su žmogaus emociniu intelektu, teigia pašnekovas.

Plačiau – balandžio 17 d. laidos „Visi kalba“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Psichologas apie emocinę krizę karantino metu: žalos psichinei sveikatai bus daugiau nei nukentėjimų nuo viruso
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.