Gyvenimas

2020.01.20 06:44

Sociologė apie požiūrį į senatvę: senėjimas – civilizacijos pasiekimas, o mes diskriminuojame arba slepiamės

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2020.01.20 06:44

Senjorai neretai laikomi išlaikytiniais, tačiau tik paskaičiavus jų indėlį į šeimos biudžetą galėtume išsiaiškinti, kas iš tiesų ką išlaiko, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ pažymi sociologė Sarmitė Mikulionienė. Anot jos, prie neigiamo visuomenės požiūrio į senatvę prisideda net sveikatos apsaugos sistema, kai ir patys gydytojai sako: „Tai kuo čia tave gydyti, pažiūrėk į savo amžių...“

Sociologė aptarė tuziną punktų, susijusių su mitais ir stereotipais apie senatvę ir kaip galėtume keisti į tai požiūrį. S. Mikulionienę kalbina LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.

1. Ar senatvė – problema?

„Tai, kad pasaulyje vyksta gyventojų senėjimas, mes pripratę priimti su susirūpinimu. Žiūrime į tai panašiai kaip į individo gyvenimo baigtį. Bet faktiškai tiek gyventojų senėjimas, tiek individo senėjimas yra fundamentiniai procesai, kurių atsukti atgal neįmanoma“, – teigia S. Mikulionienė.

Pasak pašnekovės, gyventojų senėjimą galime laikyti civilizacijos pasiekimu, tačiau tam tikrą elgesį ir požiūrį būtų gerai įsivertinti iš naujo. Į vykstančius procesus reikėtų žiūrėti objektyviau, taip pat pamatyti ir gerąsias jų puses.

2. Kartų pasidalijimas vaidmenimis

Žmonės neretai vadovaujasi mintimi, kad vyresnio amžiaus asmenys turi pasitraukti, pavyzdžiui, darbo rinkoje užleisti vietą jaunesniems, tačiau teisę į darbą turi kiekvienas suaugęs žmogus ir sakyti, kad jaunesnių žmonių teisė į darbą svarbesnė, negalima.

„Tai tiesiog diskriminacija dėl amžiaus. Gali būti daug kitų dalykų, dėl ko žmogus negali atlikti darbo, pavyzdžiui, dėl gebėjimų, bet žmogus gali tapti neįgalus bet kokiame amžiuje“, – tikina sociologė.

Vyresnio amžiaus žmonės daro daug neatlygintinų darbų savo šeimoms. Jeigu mes tai, kaip amerikiečiai mėgsta, perskaičiuotume į dolerius, koks jų indėlis į šeimos biudžetą, dar reikėtų pagalvoti, kas kieno išlaikytinis.

3. Senjorai – neproduktyvūs išlaikytiniai?

Nors būtų galima įdarbinti senolių patirtį ir žinias, dažnai didelę dalį vyresnio amžiaus žmonių potencialo tiesiog paleidžiame vėjais. Brandesnę kartą, kuri mano, kad vyresnė karta yra našta, S. Mikulionienė ragina atkreipti dėmesį į jau dabar senjorų indėlį visuomenės gerovei – tai, ką jie daro.

„Jie daro daug neatlygintinų darbų savo šeimoms – anūkų priežiūra ir t. t. Jeigu mes tai, kaip amerikiečiai mėgsta, perskaičiuotume į dolerius, koks vyresnio amžiaus žmonių indėlis į šeimos biudžetą, dar reikėtų pagalvoti, kas kieno išlaikytinis“, – pabrėžia ji.

Anot sociologės, yra terminas „sidabrinė ekonomika“ ir apie tai turėtų būti dažniau girdima ir Lietuvoje.

„Tai susiję su tuo, kad iki šiol didelė dalis verslo nemato vyresniosios kartos kaip vartotojų, galimų pirkėjų. Gal mūsų vyresnioji karta skurdesnė ir, aišku, Lietuvos rinka maža, bet pasaulyje tas faktas egzistuoja – tai atveria dideles perspektyvas, nes vyresnio amžiaus poreikiuose verslininkai įžvelgia gyslelę, iš ko jie gali daryti verslą, gamina produktus, kurie svarbūs būtent vyresnei kartai“, – aiškina pašnekovė.

Be to, vyresnio amžiaus žmonių patirtis gali būti pritaikyta ir kitaip, pavyzdžiui, Vokietijoje kuriamos konsultacinės firmos, kuriose senoliai su dabartiniais verslininkais nemokamai dalijasi savo patirtimi.

4. Požiūris, kad senatvė tėra pasyvi būtis

Toks požiūris į senatvę yra ydingas, teigia sociologė. Šį požiūrį verta keisti ir dėl to, nes jis veikia mus ląsteliniu lygiu: „Tie žmonės, kurie į senėjimo procesą žiūri pozityviai, ir mąsto, ir vaikšto greičiau, ir gyvena 7,5 metų ilgiau negu kiti, kurie senatvę priima kaip netekčių, ligų laikotarpį.“

Galbūt prie to prisideda farmacijos kompanijos, nuolat rodančios, kad seniems žmonėms būtinai skauda sąnarius, širdį? Pasyviai laukti senatvės nereikėtų, būtina mankštintis ir kitaip savimi rūpintis, kad sveiki būtume kuo ilgiau, tačiau nereikėtų lesti reklamoms vedžioti jūsų už pavadėlio, kalba pašnekovė.

5. Sėkmingą senėjimą lemia geri genai

Neretai manoma, kad jeigu mano seneliai išgyveno iki 100 metų, galbūt taip nutiks ir man, o jei seneliai kankinosi, greičiausiai tai ateityje laukia ir manęs. Tačiau tai, pasak S. Mikulionienės, tėra tinginčių ruoštis senatvei atsikalbinėjimas, nes pagal Pasaulio sveikatos organizaciją vos 10–20 proc. mūsų gyvenimo trukmės lemia genai, o net 50 proc. lemia mūsų gyvenimo būdas, kurį galime keisti. Likę procentai atitenka medicinos pažangai.

6. Seni žmonės nebegali nieko naujo išmokti

Įrodymas, kad tai visiška netiesa, galėtų būti trečiojo amžiaus universitetai. Tačiau laidos viešnia pažymi, kad vyresnio amžiaus žmonės geba išmokti naujų dalykų tik tada, jei turi tam motyvacijos. Vaikai nesuvokia, kam jiems reikia žinių, o suaugę žmonės tai supranta, todėl turi matyti mokymesi prasmę.

Mes patys nenorime tapatintis su šia amžiaus grupe, siekdami atrodyti jaunesni, visomis priemonėmis slėpdami savo tikrąjį amžių. Turėtume didžiuotis savo amžiumi.

„Tada jie išmoksta ir per „Skype“ susikalbėti su anūkais Ispanijoje, ir kaip atsiskaityti su banku“, – pasakoja sociologė.

Tiesa, S. Mikulionienė pabrėžia, kad svarbu turėti ir teigiamą mokymosi patirtį. Jei mokykloje žmogus jautėsi nevykėlis, mažiau tikėtina, kad mokysis visą gyvenimą.

7. Senatvė – bjauri ir negraži

Gyvename jaunystės kulto visuomenėje ir patys savo veiksmais tai skatiname, pirkdami kremus nuo raukšlių, darydamiesi plastines operacijas. Net toks nekaltas veiksmas, kaip plaukų dažymas, padeda paslėpti senatvę – žilus plaukus.

„Tai tik parodo, kaip mes patys nenorime tapatintis su šia amžiaus grupe, siekdami atrodyti jaunesni, visomis priemonėmis slėpdami savo tikrąjį amžių. Turėtume didžiuotis savo amžiumi“, – svarsto pašnekovė.

8. Diskriminacija dėl amžiaus

Jei esi tam tikro amžiaus, nesitikėk kai kurių dalykų, arba kaip tik – tikėkis, kad į tave žiūrės kaip į pusiau neįgalų. Diskriminacija iš tiesų egzistuoja ir tai rimta problema, teigia S. Mikulionienė.

„Jo grėsmę ir plotį galime pajusti, jeigu tai palygintume su kitomis diskriminacijomis, dėl kurių mums labai aišku. Diskriminuoti dėl lyties – blogai, diskriminuoti dėl rasės – labai seniai aišku, kad blogai. O dėl diskriminacijos dėl amžiaus mums kyla abejonių: gal tai nieko tokio?“ – kalba specialistė.

Labiausiai tai pasitaiko darbo rinkoje. Sociologė pažymi, kad prie to prisideda net pati sveikatos apsaugos sistema: „Iš pažįstamų girdžiu apie diskriminacines nuostatas iš gydytojų: tai kuo čia tave gydyti, pažiūrėk į savo amžių...“

9. Kartų konflikto problema

Reikėtų ieškoti sąlyčio taškų tarp senjorų ir jaunimo, nes būti kartu ir kažką drauge veikti – tarsi vaistas. Neretai atsitinka taip, kad žmogus pažįsta vieną aštuoniasdešimtmetį ir iš to daro apibendrinimą apie visą vyresniąją kartą, lygiai taip pat atsitinka, kai senjoras pažįsta vieną paauglį – vien to jam pakanka, kad galėtų nuspręsti, kokia jaunesnioji karta.

Tačiau tiesa ta, kad tik daugiau bendraujant su įvairiausiais žmonėmis galima suprasti, jog kartos gali būti visokios, tad reikia būti atviriems visoms žmonių grupėms, tikina pašnekovė.

„Jaunesniam žmogui draugaujant su vyresniu nebe taip baisu senti, nes jis mato pavyzdį, o vyresniam žmogui tai taip pat duoda tam tikros naudos, nes kai miršta jo bendraamžiais, jis vis dar turi draugų“, – sako ji.

Nereikėtų tarp vienatvės ir senatvės dėti lygybės ženklo. Vienatvės jausmą žmogus gali patirti bet kuriame amžiuje.

10. Vyresnio amžiaus vairuotojai

Ir šioje srityje gausu stereotipų. Pavyzdžiui, dažnai per lapkričio 1-ąją girdime negatyvių minčių, neva į kelius išvažiavo visi seni žmonės ir būtent dėl to susidarė spūstys, nes senoliai vairuoja arba labai atsargiai, arba neatidžiai.

„Ne vienas taip galvojame, kad būtų geriau juos pašalinti iš eismo. Raginčiau tai palyginti su kitomis diskriminacijos rūšimis: ar jūs pasakytumėte, kad teisę vairuoti reikia atimti ir iš moterų? Ar pasakytumėte, kad reikėtų atimti teisę vairuoti ir iš kitos rasės žmonių? Ne – visi suaugę žmonės, turintys teisę vairuoti, gali vairuoti“, – aiškina S. Mikulioninė.

11. Technologijos

Vyresnioji karta negimė su mobiliuoju telefonu rankoje, bet sugeba mokytis, suvokti, kaip naudojamos technologijos, kurios tikrai reikalingos. Tai, kaip teigia sociologė, sparčiausiai auganti gyventojų dalis, kuri prisijaukina technologijas.

Pavyzdžiui, 2019 m. net 40 proc. Lietuvos 65–74 metų amžiaus žmonių naudojosi internetu, o ketvirtis šių žmonių tai darė kasdien. Svarbu pažymėti tai, kad prieš 4 metus šis skaičius siekė vos 20 proc., t. y. dvigubai mažiau.

„Pasaulis adaptuojasi. Gaminami telefonai su didesniais, patogesniais mygtukais. Tas pats ir su svetainių kūrimu su didesnėmis raidėmis. Tikrai atsižvelgiama į vyresnio amžiaus žmonių poreikius“, – sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorė.

12. Senatvė – vienatvė

Gal lygybė tarp šių dviejų dalykų yra sąmoningas pasirinkimas? Sociologė taip nemano.

„Senatvę mes priimame kaip neigiamą reiškinį. Tai psichologinis dalykas, kai žmogus jaučia neatitikimą tarp turimų socialinių ryšių ir to, kiek ir kokios kokybės norėtų jų turėti. Nereikėtų tarp vienatvės ir senatvės dėti lygybės ženklo. Vienatvės jausmą žmogus gali patirti bet kuriame amžiuje“, – pasakoja S. Mikulionienė.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.