Į „LRT girdi“ kreipėsi Pranas, kuris už savo automobilio alyvos keitimą sumokėjo 400 eurų. Vairuotojas įtaria, kad, keisdami alyvą, mechanikai kažką dar neva pakrapštė greičio dėžėje ir taip išpūtė kainą. Vis dėlto Lietuvos transporto saugos administracijos ir Autoverslininkų asociacijos atstovai sako, kad dažniausia tokių situacijų priežastis – komunikacijos tarp autoserviso bei kliento nebuvimas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše:
Lietuvos transporto saugos administracijos Kelių transporto departamento patarėjas Rimvydas Truncė sako, kad dėl automobilių vairuotojų bei autoservisų nesutarimų pirmiausia kreipiamasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau jei nepavyksta išspręsti ginčų taikos būdu, įsitraukia ir administracija.
„Dažniausiai bandoma visus ginčus spręsti taikos būdu, bet jei nepavyksta susitarti taikiai, jie persikelia į administraciją. 2024 metais dėl remonto paslaugų sulaukėme 27 skundų, 2025 metais – 61, o šiemet – apie 30 skundų“, – teigia R. Truncė.
Pasak jo, dažniausiai sulaukiama skundų dėl gedimo nepašalinimo, po remonto paslaugos atsiradusių papildomų trūkumų bei padidėjusios kainos – su kainomis susijusių ginčų administracija nesprendžia.
Savo ruožtu Autoverslininkų asociacijos valdybos narys Remigijus Jaruševičius pabrėžia, jog nesutarimai dažnai įvyksta dėl skirtingo klientų ir autoserviso požiūrio į automobilio remontą bei komunikacijos nebuvimo.
„Nesutarimų būtų galima išvengti bendraujant su klientu prieš remontą ir pateikiant jam informaciją apie tai, kas bus keičiama, nes kiekvienas remontas susideda iš dviejų esminių dalykų: detalės, kurią reikės pakeisti, ir darbo laiko, kurio reikės tai detalei pakeisti. Jeigu abi pusės prieš remontą aptartų šias taisykles, problemų būtų tikrai daug mažiau“, – aiškina R. Jaruševičius.
Jam pritaria ir R. Truncė, kuris pabrėžia, kad prieš paliekant automobilį remontuoti būtina pasirašyti užsakymo paraišką, kurioje nurodomi planuojami darbai ir jų kaina.
„Labai svarbu pirminėje stadijoje, kai paliekamas automobilis, reikalauti užsakymo paraiškos. Joje turėtų būti nurodomi atliekami remonto darbai, preliminarios kainos, visi automobilio duomenys. Tada žymiai lengviau atsekti remonto paslaugą“, – sako pašnekovas.
R. Truncės teigimu, priimdamas transporto priemonę servisas turėtų bent minimaliai įvertinti jos techninę būklę ir užfiksuoti pastebėtus gedimus, kad ateityje būtų išvengta galimų konfliktų. Tačiau, anot jo, jei paaiškėja, kad gedimas atsirado po atliktų darbų, atsakomybę už tai turi prisiimti servisas.
Be to, kaip jis pažymi, jei remontuojant automobilį paaiškėja, kad reikia atlikti papildomus, iš anksto su savininku neaptartus darbus, specialistas turi su juo susisiekti ir apie tai informuoti. „Servisas turi būtinai informuoti klientą apie papildomus darbus ir išaugusias išlaidas“, – teigia R. Truncė.
Dažnai klientai, nuvežę savo automobilį į autoservisą, nori patys stebėti remonto procesą. Visgi R. Jaruškevičius sako, jog leidimas dalyvauti automobilio remonte daugelyje servisų yra ribojamas dėl saugumo reikalavimų.
„Servisas yra gamybinė patalpa, kurioje atliekami darbai, darbų sauga neleidžia dalyvauti pašaliniams žmonėms. Dėl to yra apribojimas, nes įsivaizduokime servisą, kuriame vienu metu remontuojami 8–10 automobilių ir prie kiekvieno dar 8–10 klientų. Tai yra labai rizikinga ir pavojinga“, – pabrėžia Autoverslininkų asociacijos atstovas.
Jis pakartoja, kad esminis dalykas, norint išvengti apgaulės atvejų, yra komunikacija tarp paslaugų teikėjo bei gavėjo.
„Savininkui turi būti paaiškinta, kokie veiksmai bus atliekami su automobiliu, kas papildomai turi būti išardoma, kokios yra rizikos. Jei visa tai bus aptarta iš anksto, tai didžioji dalis servisų susitarimą tikrai vykdys“, – įsitikinęs R. Jaruškevičius.
„Jei automobilis tiesiog paliekamas ir paprašoma jį suremontuoti, tai servisas ir suremontuoja, bet nepaaiškina, jog tam, kad būtų galima suremontuoti vieną detalę, reikia nuimti kelias, jas pakeisti, o gal pasitaikys ir vienkartinių detalių, kurias reikės keisti. Tokiu atveju problema atsiranda dėl nesusikalbėjimo“, – priduria jis.
Parengė Vaida Račkauskaitė.
