Kai brangsta degalai, grįžta siūlymai mažinti greitį automagistralėse ir greitkeliuose – esą vairuotojai sunaudotų mažiau degalų važiuodami mažesniu nei leistina greičiu. Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“ tikina, kad siūlymas dviprasmiškas. Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas priduria, kad saugus greitis turėtų būti vairuotojo pasirinkimas.
Viso LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ pokalbio klausykite čia:
Mažinti leistiną greitį keliuose – išeitis brangstant degalams?
Vilniaus universiteto docentas tikina, kad sumažinus leistiną greitį keliuose sumažėtų sunaudojamų degalų sąnaudos ir tarša aplinkai, tačiau anot jo, reikia nepamiršti, kad sumažėtų ir surenkamas akcizas.
„Jei degalai mums pasidaro per brangūs, suprantame, kad automobilis važiuodamas didesniu greičiu sunaudoja daugiau sąnaudų. Tačiau reikia suprasti, kad tai lazda su dviem galais.
Finansų ministerijos interesas turėtų būti, kad greito nemažintume, tačiau reikėtų vienareikšmiško sprendimo. Važiuodami lėčiau darysime mažesnę žalą aplinkai, bet sumokėsime mažiau akcizo.
Įperkamumas kol kas aukštas, nors kaina nepriimtina, ji neverčia žmonių sulėtinti“, – teigia A. Bartkus.
Finansų ministras mano, kad greitis kelyje visgi turėtų būti asmeninis vairuotojo sprendimas.
„Kiekvienas žmogus gali pasirinkti saugų greitį, jei nori sutaupyti. Galima važiuoti lėčiau, galima važiuoti greičiau. Manau, kad čia valdžiai kištis nereikia.
Juolab turime išmaniuosius kelio ženklus, jie gali prisitaikyti prie kelio sąlygų, eismo sąlygų, dirbtinai riboti greičio nereikėtų“, – sako K. Vaitiekūnas.
Ženklus akcizo mažinimas – realus ar neįmanomas žingsnis?
Anot K. Vaitiekūno, pagrindinė kainos šoktelėjimo priežastis – Irano ir JAV karinis konfliktas, todėl sprendimas keisti akcizo dydį yra ir būtų nulemtas tarptautinės situacijos, o ne vidaus politikos.
„Akcizo mažinimas – reakcija į tarptautinę situaciją, ji yra neeilinė. Kainos aštriai paaugusios, nafta brangi, dar blogiau – susiduriama su žibalo ir dyzelino trūkumu, tai paveikia aviaciją ir dyzeliną naudojantį transportą.
Akcizo sumažinimas neatsvertų poveikio, bet vadovaujamės tuo, ką sako Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas. Institucijos rekomenduoja negrąžinti kainų į prieškrizinį lygį, nes to negali pavežti šalies biudžetas“, – priduria finansų ministras.
Anot finansų ministro, Lietuva nėra pasiruošusi žymiai mažinti akcizą degalams, ilgalaikėje perspektyvoje tai tik paskatintų didesnį naudojimą ir atimtų dalį biudžeto lėšų.
„Jei Lietuva priimtų tokias pat priemones, kurias priėmė Lenkija, paskaičiavome, kad per mėnesį iš biudžeto prarastų 40 mln. eurų. Tai milžiniškos išlaidos.
Tai reikštų, kad brangstant degalams numuštume jų kainas ir žmonės jų naudotų dar daugiau. Suprantama, kainos didelės, nesaugumo jausmas didelis, bet reikia suprasti, kad teisingas kelias yra ilgalaikis“, – sako K. Vaitiekūnas.
Degalų krizės priemonių paketas
Lietuva degalų krizės akivaizdoje, anot finansų ministro, laikosi nuosaikios politikos, nesidairo į kaimynines valstybes, tokias kaip Lenkija.
„Šalis galima suskirstyti į tris grupes. Viena šalių grupė nedaro nieko ir laukia, kaip viskas išsispręs, kita grupė šalių, tokių kaip Lietuva, Latvija, reaguoja nuosaikiai, žiūri į ateitį, stengiasi sumažinti poveikį labiausiai kenčiantiems sektoriams.
Trečioji grupė plačiai atvėrė pinigines, bando nuimti infliacinį spaudimą, mažinti degalų kainas. Tarp šių šalių – Ispanija, Lenkija, Vengrija, Airija.
Manau, kad nuosaikus kelias yra geriausias, jį labiausiai palaiko Europos Centrinis Bankas, Europos Komisija, tarptautinės organizacijos“, – teigia K. Vaitiekūnas.
Degalų krizei užsitęsus, finansų ministras tikina, rengiamas priemonių paketas.
„Viena iš priemonių jau paleista. Keleiviniai traukinių bilietai kainuos perpus pigiau“, – priduria jis.
Vienas energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pasiūlymų – krizės akivaizdoje degalų kainas didinti tik kartą per dieną. Anot A. Bartkaus, siūlymas ydingas.
„Jei didmeninėje prekyboje kainos keičiasi porą kartų per dieną, o mes kainas galime nustatyti tik kartą, bandysime spėti pabrangimo procentą. Tačiau bus ir tokių atvejų, kai neatspėsime, kiek pabrangs, ir už tai mokės vartotojas“, – sako jis.
