Vyriausybei planuojant laikinai sumažinti dyzelino akcizą Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės atstovai teigia, kad daugiau priemonių siekiant sušvelninti išaugusį degalų kainų poveikį kol kas nereikėtų.
„Dabar esant infliacijai ar tam tikras poveikis ekonominei raidai, tai nėra proga jau čia ir dabar taikyti tam tikras priemones. Mums atrodo, kad dar reikia palaukti, tiesiog reikia įsivertinti, kiek tai kainuotų biudžetui, ar tai yra tikslinga, ir jeigu taikyti tam tikras priemones, tai tik tada, kai tikrai reikės“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį teigė Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
„Galbūt net rudenį prireiks jas taikyti ir tikrai nebūtinai horizontaliosios (priemonės – BNS) turėtų būti, galbūt tam tikroms grupėms, įmonių ari gyventojų grupėms. Šiuo metu mūsų pozicija tokia, kad tikrai dar nereikia taikyti priemonių ir palaukti“, – pridūrė ji.
Finansų viceministras Darius Sadeckas pabrėžė, kad „greitu metu“ turėtų būti priimti sprendimai dėl dyzelino akcizo mažinimo, tačiau kitų priemonių taikyti kol kas neplanuojama.
„Bendrai priemones šiuo metu rengiame, vertiname, ką galėtume taikyti, bet šiuo metu nematome to kaip momento, kad reikėtų visas priemones paleisti“, – komitete kalbėjo D. Sadeckas.
J. Rukšėnaitė ir D. Sadeckas atsakė į konservatoriaus Mindaugo Lingės nuogąstavimus, ar bendrovei „LTG Link“ dviem mėnesiams perpus sumažinus traukinių bilietų kainas neatsiras pagundų ir kitoms valstybės įmonėms mažinti pelningumo rodiklius ir taikyti įvairias nuolaidas.
„Vakar pamatėme – mažinamos geležinkelių kainos. (...) Valstybinėms įmonėms keliami efektyvumo reikalavimai, vertinimai veiklos, ar nesusikursime pagundos kelti reikalavimus, kad viena ar kita valstybinė įmonė turi susimažinti savo pelningumo rodiklius ir tokiu būdu kurti tam tikrą iliuziją, kad yra kovojama su padariniais“, – svarstė M. Lingė.
Kaip rašė BNS, dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus degalams nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 31 dienos keleiviai galės įsigyti 50 proc. pigesnius traukinių bilietus.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad taip siekiama, jog jaunos šeimos ir senjorai, kurie labiausiai kenčia nuo padidėjusių kuro kainų, galėtų pasirinkti alternatyvų keliavimo būdą.
Siekiant sumažinti kuro kainas, Vyriausybė penktadienį ketina apsvarstyti ir Seimui siūlyti skubos tvarka sumažinti akcizą dyzelinui, kas šį kurą leistų atpiginti 6 centais už litrą.
Siekiant suvaldyti kuro kainas taip pat norima keisti biodegalų įsigijimo tvarką, sukurti kainų stebėjimo įrankį.
Finansų viceministras: Briuselis ragina nesiimti plataus masto priemonių mažinant degalų kainas
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose toliau kylant degalų kainoms bei Finansų ministerijai siūlant laikinai sumažinti dyzelino akcizą, viceministras sako, kad Europos Komisija (EK) ragina šalis nares netaikyti plačių degalų kainų mažinimo priemonių – ji nerimauja, kad tai gali pristabdyti Bendrijos perėjimą prie atsinaujinančios energetikos.
„Gauname signalus iš EK. Visos Europos šalys diskutuoja dėl tų priemonių. EK atkreipia dėmesį į tai, kokį mes signalą siųsime su priemonėmis, kai tos priemonės bando atpiginti iškastinį kurą. Ar tai yra tinkamos priemonės, jeigu orientuojamės į tai, kad pereiname prie atsinaujinančių energetikos išteklių?“ – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė Darius Sadeckas.
Viceministras akcentavo, kad mokesčių degalams mažinimas yra viena mažiausiai taiklių priemonių, nes ja gali naudotis visi gyventojai, įskaitant ir turtingiausius. Jis pabrėžė, kad mažinant akcizą norima tik sugrąžinti dalį papildomų pajamų, kurias valstybė gauna smarkiai pakilus degalų kainoms.
„EK ragina šalis nesiimti plataus masto mokestinių priemonių mažinant (degalų kainas – BNS), kur nėra tikslinės paskirties ir nėra taiklūs (sprendimai – BNS) – jais naudojasi visi nepaisant pajamų. Tai yra viena iš mažiausiai taiklių priemonių. Vyriausybės tikslas yra tik sugrąžinti tas pajamas, kurias papildomai gausime iš surenkamo didesnio PVM (pridėtinės vertės mokesčio – BNS), per akcizą. Poveikis pačiam biudžetui būtų neutralus. Tai nereikalauja biudžeto peržiūros“, – aiškino viceministras.
Anot jo, plataus masto priemonių gali prireikti, jeigu konfliktas užsitęstų, tačiau tam reikėtų peržiūrėti šių metų biudžetą.
„Jeigu kalbėtume apie didesnius skaičius (didesnį degalų mokesčių mažinimą – BNS), reikėtų grįžti prie biudžeto peržiūrėjimo. Tai galimas vienas iš kelių, jeigu ta krizė bus ilgesnė ir poveikis bus didesnis. To gali reikėti“, – kalbėjo jis.
Seimo narys konservatorius Raimondas Kuodis teigė, kad augant degalų kainoms valstybė nesurenka daugiau mokesčių, nes dėl pakilusių kainų gyventojai išleidžia mažiau pinigų kitoms prekėms.
„Finansų ministerija daro vaikišką klaidą galvodama, kad jeigu degalai brangsta, tai biudžetas nuo to pilnėja. Biudžetas nuo to nepilnėja, dėl to kad kitų prekių yra nuperkama mažiau. Iš principo nėra ką ten grąžinti“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį kalbėjo politikas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigė, jog turi būti įvesti saugikliai, kad akcizo dyzelinui sumažinimą pajustų galutiniais vartotojai.
„Įžvelgiame rizikų, kad tas mažinimas, kuris būtų nustatytas, jis nebūtinai grįš vartotojams – tai gali būti realizuota mažmenininkų maržos augimu arba kaštų augimo dalyje. Turi būti sudėti saugikliai, kad būtų galima atsekti, kad išties sumažinimas grįžta vartotojams“, – kalbėjo VERT vadovas.
Išaugusi didmenininko pelno marža
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas akcentavo, kad prasidėjus karui smarkiai išaugo vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ pelno marža.
„Naftos perdirbimo įmonių vidutiniška marža bareliui iki karo buvo apie 25 JAV dolerius už perdirbtą barelį, dabar perdirbimo marža pakilusi iki 52 dolerių. (...) Naftos perdirbimo įmonės, tokios, kaip „Orlen“, šiandien gauna mega pelnus, įskaitant valstybės rezervo panaudojimą“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį kalbėjo parlamentaras.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmadienį sakė, kad Lietuva svarstytų bendrovę apmokestinti papildomai – panašiu principu, kaip laikinuoju solidarumo įnašu anksčiau buvo apmokestinti bankai.
Anot jo, toks mokestis didmeninės degalų rinkos įmonėms, dėl aukštų naftos kainų galimai uždirbančioms papildomų pajamų, svarstomas visoje Europoje.
D. Sadeckas teigė, kad potencialus didmenininkų apmokestinimas yra modeliuojamas, bet pabrėžė, kad tokį mechanizmą sukurti nėra paprasta.
„Vertinama, kokia galėtų būti (apmokestinamos sumos – BNS) bazė. Tai nėra taip paprasta. Esame turėję patirties su solidarumo įnašu, tai irgi buvo pakankamai užtrukta“, – kalbėjo viceministras.
Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė teigė, kad bent jau naftos produktų didmenininkų kainodaroje nuo šių metų pradžios pokyčių nebuvo.
„Šiuo metu nebuvo pasikeitimų kainodaroje, kas yra pirminis signalas. Iš pirminių indikacijų, esminių elgesio pokyčių nematome“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė ji.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad papildomo didmenininkų gaunamo pelno dėl išaugusių naftos kainų apmokestinimas būtų efektyvi priemonė.
„Tai turėtų tiesioginės įtakos galutinei kainai per akcizų kainos dedamosios kainos mažinimą. Finansų ministerija galėtų labai operatyviai prognozuoti (papildomas įmonių – BNS) pajamas. Šitas mechanizmas yra pakankamai efektyvus“, – trečiadienį komiteto posėdyje kalbėjo VERT vadovas.
Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siekdama sumažinti dyzelino kainas jau registravo ir derinimui pateikė siūlymą šiam kurui iki birželio 15 dienos taikyti mažesnį tarifą – tai turėtų dyzelino kainą sumažinti 6 centais už litrą.
Šias Akcizų įstatymo pataisas Vyriausybė žadėjo svarstyti šią savaitę, joms Seime bus prašoma skubos. Anot K. Vaitiekūno, tikimasi, kad pataisos bus priimtos maždaug balandžio viduryje.
Siekiant suvaldyti kuro kainas taip pat norima keisti biodegalų įsigijimo tvarką, sukurti kainų stebėjimo įrankį.
Be to, bendrovė „Orlen Lietuva“ buvo įpareigota sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir jau patiekė tokį kiekį kuro į rinką, tačiau kuro kainų kol kas tai nepaveikė.
Anot K. Vaitiekūno, nors rezervo panaudojimas kainų nesumažino, tai padėjo jas stabilizuoti.
