Degalų kainoms Lietuvoje toliau augant, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, jog ketinama laikinai sumažinti akcizą.
„Mes planuojame turbūt dalį to, ką surinksime per papildomą PVM, nukreipti atgal, kad šiek tiek amortizuotume kuro kainų padidėjimą. Tą privalome daryti. Kuras brangsta labai greitai, žmonės tą mato ir negali būti palikti vieni. <...>
Nukreipimo atgal mechanizmas – mes iš pradžių norėjome padaryti dinaminį modelį, kad tai vyktų automatiškai, bet, panašu, kad norint tai padaryti kuo greičiau, mes tiesiog padarysime laikiną akcizo sumažinimą“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ministras.
Vis dėlto, K. Vaitiekūno teigimu, svarbiausias dėmesys šiuo metu skiriamas ilgalaikėms priemonėms.
„Viena iš jų yra apyvartinės lėšos ūkininkams, kurios startuos nuo gegužės mėnesio, apyvartinės lėšos įmonėms, kurioms to labiausiai reikia. Ekonomikos ministerija ruošiasi eksporto garantijoms.
Taip pat yra pačio ilgiausio veikimo priemonės, kurios ilguoju laikotarpiu duos didžiausią efektą, tai yra suaktyvinti investicijas į mūsų nuosavą energetiką, į mūsų nuosavus šaltinius, <...> žaliąją energetiką“, – dėstė finansų ministras.
Greita kainų dinamika
Per dvi savaites dyzelinas Lietuvoje pabrango maždaug 0,30 centų ir perkopė 2 eurų ribą. Dėl to valstybė į rinką pamažu įlieja 80 tūkst. tonų degalų rezervo.
K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad tokio žingsnio iš viso ėmėsi 33 šalys. Lietuvos rezervai nėra dideli ir viena šalis pasaulinių rinkų paveikti negali, tačiau, pasak ministro, solidarizuodamasi su kitomis partnerėmis Lietuva prisidėjo prie šios iniciatyvos.
„Lietuva panaudojo apie 13 proc. savo rezervo tam, kad stabilizuotų pasaulines naftos kainas. Kiek tas padėjo, kaip tik su energetikos ministru rytoj [antradienį – LRT.lt] susitiksime ir įsivertinsime. Ši priemonė buvo paleista praėjusios savaitės pabaigoje, reiškia, dar nepraėjo nė savaitė nuo jos panaudojimo“, – dėstė K. Vaitiekūnas.
Reaguodamas į replikas, kad dėl sprendimo į rinką įlieti 80 tūkst. tonų degalų rezervo kainos degalinių švieslentėse nesumažėjo, ministras informavo, jog apie tai antradienį kalbėsis ir su Konkurencijos taryba.
„Labai greita kainų dinamika, jei bent jau ir įtarimų nekelia, tai bent jau tikrai kelia klausimų“, – neslėpė jis.
Vertindama susiklosčiusią situaciją, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Gintarė Skaistė teigė mananti, jog pirmiausia šiuo atveju reikėjo imtis būtent kainų degalinėse nustatymo.
„Jeigu kainoms kylant jos reaguoja gerokai sparčiau, o kainoms rinkose krentant, atrodo, degalinės laiko tas pačias kainas, <...> matyt, skaidrumas šioje vietoje ir atsakymas visuomenei, kaip tos kainos susidaro, kokia yra pelno marža, tikrai būtų sveikas dalykas“, – pastebėjo G. Skaistė.
Taip pat skaitykite
Akcentavo skurstančias šeimas
Kalbėdama apie siūlymą laikinai mažinti akcizą, kurį, tiesa, jau užregistravo „Demokratų“ frakcija, G. Skaistė pažymėjo, kad poveikis kainai šiuo atveju būtų vos keli centai.
„Klausimas, ar mes tikrai su centais kovojame prieš geopolitiką? Kartais man atrodo, jog bandome imituoti procesą, nors realiai nebus jokio rezultato. Reikia kalbėti apie priemones, kurios duoda efektą. Matyt, pirmiausia reikia kalbėti apie tikslines, taiklias paramos priemones“, – pritarė G. Skaistė.
„Mes tikrai ne keliais centais kovojame su geopolitika, mes tais centais kovojame su žmonių skurdu. Pažeidžiamiausios šeimos šiandien yra visiškai paliktos“, – laidoje replikavo Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterija Rojaka.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymėjo, jog nesąžininga, kai valstybė turi perteklinių lėšų, o „verslas ir žmonės permoka“.
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė manantis, jog dabartinis šokas, kurį patiria gyventojai, „yra artimas nuliui“, lyginant su 2022 metais.
„Manau, kad reikia ne naudoti rezervų, o kaupti rezervus, nes rudenį gali būti daug ekstremalesnių situacijų, daug didesnių įtampų ir verslui, ir gyventojams, kai iš tikrųjų reikės pagalbos priemonių. Dabar, su visa pagarba, nelabai yra ką gelbėti“, – sakė N. Mačiulis.
KTU ekonomistas, prof. Rytis Krušinskas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju galėtų būti daugiau suinteresuotų sričių, nei, tarkime, matėme per COVID-19 pandemiją, kai pagalbos daugiausia reikėjo, pavyzdžiui, paslaugas teikiantiems verslas.
„Tuomet tam tikra prasme gali prasidėti interesų karas, kovos, diskusija ir kritika, kam reikėtų. Aš šioje vietoje, sakyčiau, kad mes turėtume bandyti suvaldyti tuos dalykus, kuriuos galime suvaldyti – ir tai yra tam tikra mokestinė bazė, vienokia arba kitokia forma ir tai galima įgyvendinti gana greitai“, – kalbėjo ekspertas.
Apibendrindamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas patikino, kad Vyriausybė imasi reikalingų priemonių ir šeimomis rūpinasi.
„Turime socialinę apsaugą, yra ir kitų priemonių. Kodėl kalbame taip fatališkai? Vat jei jau prasidėjo krizė, tai visi „sėdi“ ir nieko nedaro“, – stebėjosi A. Sysas.
J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad pagal bazinį scenarijų infliacija galėtų siekti apie 5 proc., o jei konfliktas Irane užsitęstų, ji būtų dar didesnė.
„Bendrai paėmus tiek Europai, tiek Lietuvai kainų spaudimas yra didesnis, infliacija – spartesnė, spaudimas verslams irgi skaudesnis“, – apibendrino parlamentarė.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė antrino, kad Lietuvos biudžetas yra deficitinis, todėl kuro kainoms išliekant aukštoms kiltų ir infliacijos lygis.
„Ką darys Europos Centrinis Bankas? Didins palūkanų normą ir šioje vietoje mums dar brangiau kainuos aptarnauti savo turimas paskolas“, – pažymėjo ji.
