Pastaraisiais metais automobilių vagysčių išaugo daugiau kaip 30 proc., tai siejama su tuo, kad pakaitinės automobilių detalės brangsta, o pavogtų identifikuoti beveik neįmanoma. Nemažai vogtų automobilių, anot ekspertų, dalimis iškeliauja į Rytų šalis, patiriančias Vakarų ekonomines sankcijas.
Kuo brangesnis ir naujesnis automobilis, tuo daugiau jo savininkas investuoja į signalizaciją. Nors išimčių pasitaiko, tačiau, sako mechanikas Zbignevas Palionis, neretai net ir naudotų automobilių apsaugos sistemoms savininkai negaili ir kelių tūkstančių eurų.
„Tokie mechaniniai dalykai, pavyzdžiui, vairo užraktai – praėjęs amžius ir žmonėms, kurie nusimano – sekundžių reikalas. Dažniausiai naudojamos elektroninės [apsaugos priemonės], papildomi blokai, kurie be tam tikro pultelio ar čipo neleis užvesti automobilio, o vienas iš naudingiausių ir naujausių – kombinacijos suvedimas automobilyje, kai nereikia jokios papildomos įrangos, bet automobilis sukoduojamas taip, kad užsivedus automobilį ir nesuvedus kodo jis niekur nevažiuos“, – LRT TELEVIZIJAI paaiškino mechanikas.
Tobulėjant apsaugos sistemoms, automobilių vagysčių nemažėja. „Lietuvos draudimo“ atstovas Giedrius Petrikas pastebi, kad liepą ir birželį automobilių pavogta tiek, kiek per pirmuosius 5 metų mėnesius.
„Augimo tendencija stebima, nėra drastiškų skaičių, bet augimas yra“, – sako jis.
Dažniausiai vagišiai nusitaiko į BMW, „Lexus“, „Audi“, „Volkswagen“ markių automobilius.
Policijos duomenimis, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius automobilių pavogta beveik trečdaliu daugiau, negu pernai tuo pačiu metu – 251. Tiesa, vagysčių pasitaiko gerokai rečiau, negu prieš 10 metų. 2014-aisiais buvo pavogta beveik 1 tūkst. automobilių.
„Galima išskirti 2 grupes – tie, kurie vagia paprastesnius automobilius, kurie dažniausiai išardomi detalėms ir parduodami juodojoje rinkoje. Čia nematome grupuočių, čia daugiau pavieniai asmenys. Kai kurie vagia prabangius automobilius išvarymui [iš šalies] neišardžius, tai čia daugiau nusikalstamos grupuotės, kurios tam ruošiasi iš anksto, stebi savininką ir turi įrankius“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Automobilių vagysčių augimą, pasak ekspertų, lemia keli veiksniai. Vienas jų – nemaža dalis Lietuvos keliuose riedančių automobilių vakaruose buvo daužti, o pakaitinės detalės brangios. Be to, pavogti automobilį, net ir turintį apsaugos sistemą, gali netrukti nė minutės.
Pavogti automobilį dabar yra gerokai lengviau, nei buvo anksčiau.
M. Buzelis
„Pavogti automobilį dabar yra gerokai lengviau, nei buvo anksčiau, nors atrodo, kad turi būti progresas ir automobiliai turi būti saugesni, bet yra priemonių, kaip tas sistemas apeiti. Kuo daiktas yra labiau išmanus, tuo lengviau su kitais išmaniaisiais prietaisais juos pavogti. Jei pažiūrėsime į Londono pavyzdį, tai pavagiama per kelias sekundes, net nesilaužiant, o atsirakinant“, – sakė „CarVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Neatmetama tikimybė, kad Lietuvoje vogti automobiliai keliauja į Rytų bloko šalis.
„Yra ne viena priežastis, o viena iš jų yra ta, kad esame šalia 2 valstybių, kurioms taikomos sankcijos, veikiančios viską – ir automobilių, ir jų detalių verslą. Augant poreikiui, auga kaina ir tada vogti apsimoka. Kita priežastis – mes turime kaip niekad didelį imigracijos skaičių ir turbūt tarp gausybės gerų žmonių yra ir blogų žmonių. <...> ES naudoja daug bendrų sistemų ir susekti lengviau, o Rytų blokas – bet kuri šalis, kuri nėra ES – žymiai sunkiau sekti vogtus daiktus ir detales“, – teigė verslininkas Laurynas Boguševičius.
Lietuvos policijos duomenimis, ilgapirščių taikiniu tampa ir kitos transporto priemonės – jų vagysčių fiksuojama 7 proc. daugiau.
