Statistika rodo, kad Europoje naujų iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių (angl. Plug-in hybrid electric vehicle, PHEV) populiarumas jau kone susilygino su dyzelinu varomu modelių. Ekspertai tokias tendencijas grindžia tuo, kad savo savybėmis šio pavaros tipo transporto priemonės yra vertinga alternatyva tradiciniams modeliams. Be to, jie dar ir gerokai tvaresni, tačiau neformuoja priklausomybės nuo įkrovimo infrastruktūros plėtotės. Dėl to PHEV modelius renkasi išskirtinis pirkėjų ratas, rašoma „Velocitos“ pranešime.
Renkasi norintys prisijaukinti elektrą
Iš tinklo įkraunamas hibridines galios sistemas tradiciškai sudaro vidaus degimo variklis, santykinai nedidelis elektros motoras ir baterija, kurią, kaip išduoda technologijos pavadinimas, galima įkrauti tiek važiuojant, tiek ir prijungus prie tinklo – panašiai, kaip ir naudojant elektromobilius.
Skirtingai nuo vien elektros energija varomų modelių, PHEV automobiliai turi santykinai nedideles baterijas, kurios leidžia neįjungus vidaus degimo variklio nukeliauti apytiksliai nuo 30 iki 120 kilometrų.
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad įkraunamuosius hibridus dažnai renkasi iš tradicinių automobilių persėdantys žmonės, kuriems dar baugu stipriau keisti savo įpročius ir iš karto šokti į elektromobilius. Tam jie pasirenka lyg tarpines stoteles – automobilius, kurie gali važiuoti varomi tiek elektra, tiek ir įprastais degalais.
„PHEV modeliai kainuoja šiek tiek brangiau nei tradiciniai, bet ne tiek brangiai, kiek elektriniai. Be to, protingai išnaudojant elektros sistemos pagalbą, įmanoma važinėti tokiomis mažomis sąnaudomis, kad tas kainų skirtumas gana greitai ištirps. Ankstesnės kartos PHEV modeliai nepasižymėjo dideliu efektyvumu dėl trumpų realiomis sąlygomis elektra nuvažiuojamų atstumų. Bet su moderniais modeliais miestuose apskritai galima savaitėmis net neįjungti vidaus degimo variklio ir net neprireiks kasdien įkrauti baterijos“, – privalumus vardija pašnekovas.
Štai Lietuvoje populiarus krosoveris „Toyota RAV4“ su įkraunamojo hibrido sistema vien elektra gali nuvažiuoti iki 75 kilometrų, „Peugeot 3008“ įveikia iki 87 kilometrų, „BMW X3 30e“ – iki 90 kilometrų, o Europoje vienas populiariausių „Mercedes-Benz“ SUV modelių „GLC 300e“ be vidaus degimo variklio pagalbos nurieda ir iki 120 kilometrų. Miesto režimu tai leidžia bent keletą dienų važinėti net nepapildant 31,2 kWh talpos baterijos elektros energijos atsargų.
E. Babelis pažymi, kad nepamirštant retsykiais įkrauti baterijos galima mėgautis ir maksimaliu PHEV modelių ekonomiškumu. Pavyzdžiui, naudodamas abi energijos sistemas, „BMW X3 30e“ 100 kilometrų nuvažiuoti sugeba ir su 1,1 litro benzino, „Peugeot 3008“ pasitenkina 0,9 litro sąnaudomis, o „Mercedes-Benz GLC 300e“ apsieina su vos 0,7 litro benzino.
Dera abiejų pasaulių privalumai
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius naujų PHEV modelių pardavimo dalis Europos Sąjungos valstybėse siekė 7,4 proc. visos rinkos ir populiarumu šio pavaros tipo modeliai jau beveik pasivijo dyzelinius (9,7 proc.). E. Babelis pastebi, kad tai gana simboliškas rodiklis bent dėl keleto priežasčių.
„Iš tinklo įkraunami hibridai dėl savo privalumų iš esmės yra tvaresnė alternatyva visų pirma dyzeliniams automobiliams, nes užtikrina didelį galios sistemų našumą ir mažas degalų sąnaudas. Be to, jei yra taisyklingai naudojami, jie puikiai tinka ilgoms ir komfortiškoms kelionėms be griežtų įpareigojimų dažniau stabčioti degalinėse, nes vienu ypu, priklausomai nuo konkretaus modelio, gali įveikti ir 1000 ar dar daugiau kilometrų“, – privalumus beria „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nuolatinis narys.
Jo teigimu, galimybė naudoti ir vidaus degimo variklio, ir elektros motoro sistemas suderina du skirtingus pasaulius viename modelyje, išryškina jų privalumus ir maskuoja trūkumus. Pavyzdžiui, PHEV modelių baterijos prideda šiek tiek svorio, bet dėl mažo dydžio nereikalauja atimti daug erdvės iš salono ar bagažinės.
Automobilis gali važiuoti vien elektra ar vien naudodamas degalus, taip pat galima nustatyti automatinį abiejų sistemų derinimą. Pasibaigus elektros energijai, galios sistema švelniai persijungia į vidaus degimo variklio režimą, tad nebūtina tučtuojau atstatyti baterijos atsargų – tą galima padaryti esant progai. Nuolat naudojant abi sistemas smarkiai sumažėja degalų sąnaudos.
Dėl universalių savybių automobilių gamintojai nuolat augina PHEV modelių asortimentą. Pavyzdžiui, įmonė „Volkswagen“ mūsų šalyje siūlo jau 5 įkraunamuosius hibridus, „Peugeot“ – 8 modelius su šia pavara, o „Mercedes-Benz“ asortimente – jau net per 20 PHEV variantų nuo mažiausiųjų A ir B serijos miesto automobilių iki verslo klasės E serijos ar SUV modelių, kaip antai GLC ar GLE.
Pastarasis gamintojas taip pat išsiskiria siūlydamas ir iš tinklo įkraunamas hibridines galios sistemas su dyzeliniais varikliais. Rinkoje dažniausios kombinacijos – su benzininėmis jėgainėmis.
