Tūkstančiai apgautų automobilių pirkėjų, dokumentų klastojimas ir 31 mln. eurų nesumokėto PVM ir muitų. Tokių įtarimų sulaukė iš JAV ir Kanados į Europą sumaitotus automobilius gabenusi tarptautinė nusikalstama grupuotė, kurios epicentre – lietuviai. Prie didelio masto tyrimo prisidėjusi mūsų šalies Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) kartu su Europos prokuratūra penktadienį atskleidė daugiau tyrimo detalių.
„Manau, kad tai buvo pati didžiausia tarptautinė operacija, kuri buvo daryta Lietuvoje. Tai yra tarptautinė operacija. Ji yra didelė ir tuo, kad joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis pareigūnų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – kalbėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Stravinskas.
Kaip atskleidė Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto, šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti 18 Lietuvos piliečių Lietuvoje, taip pat dviem Latvijos piliečiams Latvijoje ir vienam Rusijos piliečiui, kuris veikė Bulgarijoje. Tarp sulaikytųjų – ir įtariamas grupuotės vadeiva lietuvis.
„Pagrindinis įtariamasis, kuris, mūsų akimis, veikė šioje nusikalstamoje schemoje, buvo lietuvis. Lietuvis buvo sulaikytas ne Lietuvoje, o Portugalijoje“, – kalbėjo M. Stravinskas.
Europos deleguotoji prokurorė J. Steponavičiūtė-Otto pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos organizuotos grupės atliekamas Lietuvoje ir Vokietijoje. Tačiau neatmetama, kad tyrimo apimtis dar gali plėstis.
„Trims įtariamiesiems yra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Pagrindiniam organizatoriui, kuris buvo sulaikytas Portugalijoje, įtarimai bus pareikšti, kai jis pagal Europos arešto orderį nuvyks į Vokietiją“, – aiškino J. Steponavičiūtė-Otto.
Apie 1 000 pareigūnų skirtingose šalyse apėmęs tyrimas buvo nukreiptas prieš didžiulę nusikalstamą grupuotę, užsiimančią smarkiai apgadintų automobilių gabenimu iš JAV ir Kanados į Europą. Automobiliai atplaukdavo į įvairius uostus, įskaitant Klaipėdą, o, siekdami išvengti didelių muito mokesčių, įtariamieji muitinei pateikdavo suklastotas sąskaitas faktūras, kuriose deklaruodavo daug mažesnę automobilių vertę, nei buvo už juos mokėję.
Į kitas Europos šalis atplukdyti automobiliai vėliau buvo atgabenami į Lietuvą, čia jie buvo remontuojami autoservisuose. Tačiau pareigūnų surinkti įrodymai leidžia manyti, kad automobilių remontas buvo tik kosmetinis, paviršutiniškas, siekiant užtikrinti, kad mašinos atrodytų kaip naujos.
„Vokietijoje buvo nustatyta labai tokių paradoksalių situacijų, kaip tie automobiliai yra remontuojami, kai, pavyzdžiui, vietoj oro pagalvės yra įdedamas koks nors drabužis ar kokia nors medžiagos skiautė“, – pavyzdį pateikė J. Steponavičiūtė-Otto.
Vėliau galutiniams pirkėjams parduodami automobiliai buvo pristatomi kaip niekada nedaužti arba kruopščiai ir profesionaliai suremontuoti. Pasak pareigūnų, mažiau vertingos transporto priemonės buvo parduodamos Lietuvos ir Ukrainos rinkose, kitos gabenamos į vakarinę Senojo žemyno dalį, pavyzdžiui, Vokietiją.
Tyrimo duomenimis, Vokietijoje automobilius pardavinėjo su nusikalstama grupuote susiję automobilių prekeiviai. Tikėtina, kad jie apgaule taikė lengvatinį PVM pagal vadinamąją maržos apmokestinimo schemą. Pagal šią nuostatą perpardavinėtojai, prekiaujantys iš privačių asmenų įsigytomis naudotomis prekėmis, PVM gali mokėti tik nuo savo pelno maržos.
Tačiau tiriamos bendrovės šią nuostatą taikė neteisėtai, nes automobiliai buvo importuojami komerciniais tikslais, daugiausia iš JAV, o kai kuriais atvejais ir iš Kanados. Įtariama, kad sukčiavimas taip pat leido parduoti daužtus automobilius mažesne nei rinkos kaina, taip sukuriant nesąžiningą konkurenciją.
Surinkti duomenys leidžia manyti, kad Lietuvoje organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai, naudodamiesi mūsų šalies įmonėmis, plovė iš PVM sukčiavimo gautą pelną ir grynuosius pinigus, kuriais atsiskaitydavo transporto priemonių pirkėjai. Tyrimo metu nustatyta, kad, siekdami nuslėpti tikrąją prekybos utilizuotinais automobiliais apyvartą, lietuviai naudojosi ne tik mūsų šalies, bet ir Bulgarijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Nyderlandų ir Rumunijos įmonėmis.
„Jų [grupuotės] veikla buvo nukreipta į klientą, t. y. patenkinti kliento norus. Jeigu klientas nori kokio nors automobilio, jie turi gerus santykius aukcionuose, turi jau išbandytą kelią. Jie automobilį importuoja, įsiklauso į kliento norus, ar jis nori rodyti visą kainą, ar mažesnę, ar didesnę, jie turi įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, siekdami susimažinti mokėtiną sumą, kartu sumažinti ir automobilio kainą galutiniam vartotojui. Tai ta schema buvo sukurta taip, kad [leido] klastojant tam tikrus dokumentus legalizuoti automobilį, kad su juo būtų galima važinėti ES keliais“, – apie grupuotės veiklos modelį kalbėjo M. Stravinskas.
Vien iš Lietuvos buvo parduota mažiausiai 16 500 automobilių už 144 mln. eurų. Skaičiuojama, kad preliminari dėl šios nusikalstamos veikos padaryta žala vien ES siekia mažiausiai 31 mln. eurų nesumokėto PVM ir muitų.
„Ši grupuotė buvo įdomi tuo, kad ji taip pat siekė legalizuoti pinigus. Pagal mūsų skaičiavimus, daugiau nei 9 mln. eurų buvo legalizuoti per susijusias ir nesusijusias įmones ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sakė M. Stravinskas.
„Buvo atlikta daug kratų, per jas rasta reikšmingos informacijos: tiek dokumentinės, tiek elektroninės. Taip pat vertingų daiktų, didžiulė pinigų suma. Kratų metu radome 423 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, 176 tūkst. JAV dolerių ir 28 tūkst. Rusijos rublių“, – atskleidė J. Steponavičiūtė-Otto.
„Prokurorė tarp eilučių pasakė paprastą dalyką, kad ši operacijos fazė buvo tik pirmoji, tai dar ne pabaiga. Tikėtina, kad kitą, dar kitą savaitę arba dar kitą mėnesį mes turėsime kitas fazes, kadangi, atsižvelgdami į didelį kratomųjų vietų skaičių, į žmonių, kurie gali būti prisidėję prie šios nusikalstamos veikos, skaičių, mes norime pamatyti kiek įmanoma aiškiau tą vaizdelį. Norime nusiųsti signalą, kad verslą vystyti Lietuvoje įmanoma, tik norime atkreipti dėmesį, kad visgi į valstybės biudžetą reikia mokėti mokesčius“, – nurodė FNTT atstovas M. Stravinskas.
Tyrimas kodiniu pavadinimu „Nimmersatt“ (liet. „Nepasotinamas“) buvo vykdomas 18 užsienio valstybių nuo JAV iki Rusijos, įskaitant 11 ES šalių, tarp kurių – ir Lietuvoje. Pastarosiomis dienomis tyrimo veiksmai buvo atlikti Bulgarijoje, Estijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje.
