„Iki didelės nelaimės – vienas žingsnis“, – taip situaciją pavojingų krovinių gabenimo rinkoje apibūdina pats šį darbą dirbantis vairuotojas Stasys. Tvirtinama, kad nesąžiningi verslininkai šiurkščiai pažeidinėja pavojingų krovinių gabenimo taisykles ir dėl didesnio uždarbio kasdien rizikuoja ne tik krovinius vežančių vairuotojų, bet ir aplinkinių žmonių saugumu. Atsakingos institucijos pripažįsta, kad fiksuoja pažeidimų bei sulaukia žinių iš užsienio partnerių apie Lietuvos vežėjų nusižengimus. Vis dėlto tvirtinama, kad pažeidimų mastas – nėra dramatiškas.
Gali būti, kad Lietuvos keliais kasdien gabenami tinkamai nepažymėti pavojingi kroviniai.
Ne vienus metus legaliai pavojingus krovinius pervežantis Stasys (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt) pasakojo, kad kai kurie Lietuvos verslininkai dėl didesnio uždarbio ryžtasi nuslėpti gabenantys pavojingus krovinius ir dokumentuose juos įformina kaip eilinius ir įprastus, todėl klientams tuos pačius pervežimus gali pasiūlyti atlikti pigiau nei tos bendrovės, kurios laikosi nustatytų tvarkų. Taip vežantieji pigiau susižeria daugiau užsakymų.
„Jie veža pigiau. Veža kaip paprastus krovinius – nuplėšia lipdukus, perdaro CMR važtaraščius. Kol nenutiks nelaimė. <...> Tie lipdukai žymi krovinio specifiką ir krovinio pavojingumo klases. Jie tuos lipdukus nuplėšia ir veža kaip paprastą krovinį. CMR važtaraštį perdaryti yra zuikio dainos – minutės reikalas. Ir jie tuo naudojasi, nes kontrolės nėra“, – LRT GIRDI patikino Stasys.
Be to, kaip pastebėjo situacija iš arti matantis vairuotojas, neretai pavojingi kroviniai yra gabenami nesilaikant saugumo standartų, tam nepritaikytais automobiliais.
„Dažniausiai būna nepritaikyti automobiliai. Pagal ADR standartus, automobiliai turi būti sertifikuoti. Tikrai jie yra kiek kitokie. Dauguma vairuotojų turi ADR pažymėjimus. Tada jie veža tik pusiau legaliai, nes jeigu automobilis nesertifikuotas, jie neturi teisės vežti to produkto. <...> Iki didelės nelaimės – vienas žingsnis. Jau vien dėl to, kad automobilis yra neparengtas, neatitinka standartų. Jis kainuoja brangiau, jų daug nėra“, – LRT GIRDI sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs vairuotojas Stasys.
Anot pašnekovo, tokiu neatsakingu elgesiu keliamas pavojus ne tik patiems krovinius gabenantiems vairuotojams, bet ir aplinkiniams, nes nelaimės atveju gali būti skaudžių pasekmių.
Pavyzdžiui, jeigu pavojingą, tačiau tinkamai nepažymėtą krovinį vežantis transportas patektų į eismo įvykį, atvykusios pagalbos tarnybos nė nežinotų, jog būtina veikti pagal tam tikrus algoritmus, kurie tokiais atvejais yra numatyti.
„Į tam tikrus konteinerius dažnai krauna skysčius: dažnai būna rūgštis ar bendro pavojingumo klasės. Įsivaizduokite, mašina padarė avariją, toks konteineris apsivertė ir iš jo bėga skystis. Tas skystis gali būti toksiškas, bet niekas to nežino, nes lipdukų nėra – veža nelegaliai. Vairuotojas nukentės, taip pat ir gelbėtojai nežinos, kas čia yra. Atsitikus avarijai ir trūkus cisternai gali žūti žmonių. Tai yra tiksinti bomba ir niekas nenori to pripažinti. <...> Atvažiuoja bačkos su nuplėštais lipdukais į, pavyzdžiui, plovyklą. Žmogus įlips plauti, o ten buvusi toksiška medžiaga arba rūgštys. Gali tokios reakcijos įvykti, kad baisu. Bet niekam neįdomu, kol nenutiko nelaimė“, – pabrėžė Stasys.
Kontrolėje regi spragų
Per darbo praktiką pašnekovas teigė susidaręs įspūdį, kad tokių krovinių gabenimą kontroliuojančių institucijų – muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) – atstovai į savo darbą žiūri formaliai, o per kai kurias patikras net susidarė įspūdis, kad stinga ir kvalifikacijos.
Žinia, Lietuvos muitinė turi galimybę specialioje laboratorijoje patikrinti per sieną įvežamus arba iš šalies eksportuojamus krovinius.
Muitinės atstovų teigimu, laboratorija 2023 m. iš viso gavo 4 687 vnt. mėginių tyrimams, 2022 m. – 3 509 vnt., 2021 m. – 4 013 vnt.
Vis dėlto Lietuvos muitinė negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus apie tai, kiek pastaraisiais metais buvo patikrinta iš arba į Lietuvą gabenamų pavojingų krovinių, ir apie atvejus, kai buvo nustatyta, kad pavojingus krovinius bandyta gabenti per sieną kaip įprastus.
„Muitinė yra viena iš institucijų, galinčių atlikti su pavojingų krovinių vežimu susijusius patikrinimus, bet ne pagrindinė“, – kiek anksčiau LRT.lt informavo tuometė Lietuvos muitinės Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Irmina Frolova-Milašienė, kuri dabar yra sveikatos ministrės patarėja komunikacijai.
Vis dėlto pastebima, kad pagrindinė pavojingų krovinių gabenimo kontrolę vykdanti institucija Lietuvoje yra LTSA, o muitinė ir policija – tik jos pagalbininkės.
„Muitinė, iš esmės, tikrina tokius pagrindinius dalykus, kas vadinama daline kontrole, – dokumentus. Tiesiog patikrina, ar iš to transporto priemonės krovinio skyriaus niekas nebyra, neteka, nėra pažeistos pakuotės, yra saugos priemonės. Bet jeigu yra įtarimų, visada galima kreiptis į LTSA“, – paaiškino Susisiekimo ministerijos Parengties ir krizių valdymo grupės vyresnioji patarėja Gitana Aukštuolienė.
Stebimas pažeidimų mažėjimą
LTSA, panašu, situacijos nedramatizuoja ir nors pripažįsta, kad atliktų patikrinimų skaičius nėra didelis, teigia, kad krovinių neženklinimo pažeidimų mažėja.
LTSA duomenimis, 2023 m. iš 92 patikrintų transporto priemonių, registruotų Lietuvoje, buvo nustatyta 10 atvejų, kai pavojingą krovinį gabenusios transporto priemonės nebuvo tinkamai pažymėtos. Tai sudaro apie 10 proc. visų patikrintų atvejų.
2024 m. patikrintų transporto priemonių skaičius – 52, iš jų nustatyti keturi neženklinimo atvejai (apie 7 proc.).
„Tas kiekis nuo visų patikrintų transporto priemonių – gana mažas. 4 500 transporto priemonių patikrinta per metus ir 92 atvejai, kai vežami pavojingi kroviniai, o iš jų tik 10 atvejų, kai buvo nežymėta. <...> Mūsų pareigūnai, patikrindami praktiškai tokį patį kiekį transporto priemonių, nustato mažesnį kiekį transporto priemonių, kurios būtų neženklintos“, – teigė LTSA Kelių transporto departamento vyresnysis patarėjas Remigijus Valatkevičius.
Jis taip pat tvirtino, kad informacijos apie tokius atvejus, apie kuriuos pasakoja vairuotojas Stasys, kai dalis verslininkų pavojingus krovinius veža nelegaliai, įstaiga nėra gavusi.
Gabenant neženklintus pavojingus krovinius administracinė atsakomybė gali būti taikoma vairuotojui, įmonės atsakingam asmeniui bei krovinį siunčiančiai įmonei.
„Jeigu nustatome, kad transporto priemonė neženklinta, vairuotojas neatitinka keliamų reikalavimų, tokiai transporto priemonei uždraudžiama toliau važiuoti, kol nebus pašalinti trūkumai“, – paaiškino R. Valatkevičius.
Apie pažeidimus – žinios iš užsienio
Tvarkų gabenant pavojingus krovinius pažeidimai žinomi ir Susisiekimo ministerijai. Apie tokius atvejus Lietuva gauna pranešimų iš užsienio.
„Susisiekimo ministerijai labiau žinomi atvejai, kai Lietuvos vežėjai daro šiuos pažeidimus kitose valstybėse. Yra tokia galimybė kaip savitarpio pagalba tarp kitų susitariančių šalių. Kai kurios susitariančios šalys labai aktyviai naudoja šią galimybę ir tikrai mes, kaip pagrindinė kompetentinga institucija, gauname informacijos apie mūsų įmonių, vežančių pavojingus krovinius, daromus pažeidimus kitose užsienio valstybėse. Labai aktyvi šioje srityje yra Austrija. Ten mūsų vėžėjai yra labai stipriai tikrinami“, – teigė Susisiekimo ministerijos Parengties ir krizių valdymo grupės vyresnioji patarėja G. Aukštuolienė.
Užsienyje patikrinti vežėjai įkliūdavo dėl įvairių priežasčių: problemų dėl vairuotojų pažymėjimų, saugos instrukcijų, gesintuvų atitikties ir pan.
Paklausta, kodėl taip nutinka, kad pavojingus krovinius gabenantys Lietuvos verslininkai įkliūva užsienyje, ir ar tai nesignalizuoja apie spragas tikrinant vežėjus Lietuvoje, G. Aukštuolienė teigė, jog nebūtų linkusi sieti šių dviejų dalykų.
„Tai, kad mes gauname pranešimus iš užsienio šalių kompetentingų institucijų, tik rodo pajėgumų pakankamumą patikrinimui. <...> Gal jie (LTSA – LRT.lt) tiesiog mažiau naudojasi tuo kanalu, kuris vadinasi savitarpio pagalba tarp valstybių narių“, – paaiškino G. Aukštuolienė.
Kaip matyti iš LTSA pateiktų duomenų, įstaiga per metus patikrina tik kelis tūkstančius krovinius gabenančių automobilių. Tai yra nedidelė dalis viso srauto. G. Aukštuolienė sutiko, kad patikros apimtys nėra didelės.
