Nafta ir mokesčiai lemia degalų kainas Lietuvoje. Po Naujųjų – didesni akcizai, CO2 dedamoji, didesnė biodegalų dalis litre dyzelino ir benzino. Tačiau prognozuojama, kad nafta atpigs. LRT RADIJO laidoje „Aukso amžius“ ekspertai diskutuoja, kiek kainuos benzinas ir dyzelinas iki Naujųjų ir iškart po jų.
Degalai pigesni nei Lenkijoje
Kaip teigia banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, degalai sudaro apie 7 proc. Lietuvos žmonių išlaidų.
„Tai yra ketvirtas aukščiausias rodiklis Europoje. Kai degalai brangsta, tai daro įtaką Lietuvos infliacijai labiau nei euro zonos vidurkis. Euro zonos vidurkis siekia apie 4 proc., bet kai nafta arba degalai pinga, tai atitinkamai Lietuvos infliaciją lėtina labiausiai tarp Baltijos šalių ir bene labiausiai Europos Sąjungoje. Maisto produktams išleidžiame apie 20 proc., tai [degalai] nėra pati didžiausia kategorija“, – pastebi ekonomistas.
Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė sako, kad tiek benzinas, tiek dyzelinas Lietuvoje yra pigesnis nei kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, benzinas šiais metais buvo 11 proc. pigesnis nei Europos Sąjungos vidurkis bei 9 proc. pigesnis nei lygiai prieš metus.
„O dyzelinas buvo dar pigesnis nei ES vidurkis, t. y. beveik 17 proc. ir 9 proc. mažesnis nei prieš metus. Šiais metais laikėsi tendencija, kad tiek dyzelinas, tiek benzinas kainuoja pigiau nei Lenkijoje“, – tikina ji.
Pigumo priežastys
Pasak ekspertės, degalų pigumą Lietuvoje šiais metais lėmė keletas priežasčių. Viena jų – akcizo ir PVM mokesčiai, kurie yra mažesni nei Latvijoje ar Estijoje.
„Lenkijoje nuo 2022 metų iki 2023 metų vasario PVM degalams buvo sumažintas iki 8 proc. ir dabar jis yra grąžintas iki 23 proc. Tai daro įtaką tam, kad Lietuvoje degalų kaina yra mažesnė. Be abejo, yra ir kiti faktoriai, tokie kaip Lietuvoje yra aktyvesnė konkurencija tarp degalinių tinklų, nes tikrai tai verčia mažinti kainas, o kaimyninėse šalyse, ypač Estijoje, rinka yra mažesnė ir ne tokia intensyvi.
Lenkija naudoja zlotą, o Lietuva – eurą. Pastaraisiais metais zlotas yra stipresnis euro atžvilgiu, todėl Lenkijoje degalų kainos euro atžvilgiu atrodo aukštesnės. Šis valiutų kursų poveikis išryškėja, kai stebimos mažmeninės kainos. Jeigu lyginsime kainas tarp Baltijos šalių, tai Lietuvoje, Mažeikiuose, veikia naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, ji tiekia degalus Lietuvos rinkai ir tai sumažina logistikos kaštus, nes nereikia importuoti iš kitų šalių“, – aiškina A. Bagočiutė.
Naftos kaina priklauso nuo geopolitikos
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžia, kad degalų kaina priklauso ir nuo geopolitinių įvykių. Ekspertė prognozuoja, kad po Naujųjų metų 53 proc. degalų kainos sudarys mokesčiai.
„Jeigu pažiūrėsime į kainų struktūrą, tai apie 44 proc. yra tarptautinė naftos kaina, apie 53 proc. sudaro mokesčiai, jeigu kalbėsime po Naujųjų metų, nes mokesčiai kyla. Visų degalinių marža (skirtumas tarp kainos ir savikainos – LRT) yra vos 1,5 proc., 2 proc. logistikos kaštai ir tiek pat perdirbėjų ir degalinių marža. Mokestinė bazė tikrai daro įtaką ir turi 53 proc. degalų kainos“, – dėsto pašnekovė.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad naftos kaina neturėtų kilti, o galbūt net šiek tiek kris. Tačiau, kaip sako pašnekovas, naftos kainai vienu metu įtaką daro daugelis priežasčių, o viena jų – pasaulinė ekonomikos situacija.
„Kinijos ekonomika šlubuoja, Amerikos ekonomika lieka stipri, bet yra šioks toks augimo sulėtėjimas. Euro zona balansuoja tarp stagnacijos ir recesijos. Jeigu žiūrėtume į makroperspektyvą, tai naftos kaina neturėtų kilti, o galbūt net šiek tiek kristi“, – pasakoja ekonomistas.
Gali lemti ir geopolitika
Paklausta apie galimas degalų kainas kitąmet, LIEPA prezidentė K. Čeredničenkaitė teigia, kad kitais metais didėjant mokesčių krepšeliui gali kilti ir naftos kaina. Tiesa, situacija gali kisti dėl geopolitinių įvykių.
„Matant dabar, kaip svyruoja tarptautinė naftos kaina, tai sunku pasakyti. Mokesčių kėlimas gali akumuliuotis, jei matysime naftos kainos mažėjimą, tai to nepajusime. Per mėnesį gali daug kas įvykti – visokių geopolitinių įvykių galime turėti, kurie gali turėti įtakos kainai. Žinome, kad mokesčių krepšelis didėjo nuo 48 proc. šiais metais, tai kitais metais jis sudarys 53 proc.
Nuo visos degalų kainos 53 proc. nueina mokesčiams – akcizui, PVM, CO2 dedamoji dalis. Tai čia tikrai bus kilimas, o toliau – sunku pasakyti. Jeigu imant šios dienos tendenciją, mes turėtume pridėti tikrai, nes mokesčių krepšelis didėja“, – prognozes vardija K. Čeredničenkaitė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
