Kaune nuo rugpjūčio įvesta mažos taršos zona – įvažiavimas į Senamiestį tapo mokamas. Taip tikimasi sumažinti transporto srautus ir išmetamą taršą. Vairuotojai panašių pokyčių turėtų tikėtis ir Vilniuje. Sostinės savivaldybė LRT.lt atskleidė, kad šiuo metu rengiamas mažos taršos zonos įvedimo planas. Neatmetama, kad įvažiavimas į šią teritoriją taip pat bus mokamas.
Vertins poreikį apmokestinti įvažiavimą
Kaune sumažintos taršos zona galioja jau mėnesį. Vilniuje tokia turėtų būti nustatyta iki kitų metų. Tiesa, sostinė tai padarys ne savo noru – tą įpareigoja šalyje galiojantis Alternatyviųjų degalų įstatymas.
Taip pat skaitykite
Pagal Susisiekimo ministerijos parengtas zonų nustatymo rekomendacijas, mažos taršos zonos gali būti tiek apmokestintos, tiek neapmokestintos. Laikinoji sostinė nusprendė žengti apmokestinimo keliu, o štai dėl Vilniaus kol kas – nežinia.
Kaip portalui teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, šiuo metu dar rengiamas mažos taršos zonos įvedimo planas, vėliau jis bus teikiamas svarstyti tarybai. Pašnekovas atskleidė, kad taip pat bus vertinamas poreikis įvažiavimą į minėtą teritoriją apmokestinti.
Sprendimą dėl apmokestinimo, taip pat dėl konkrečios teritorijos, kurią mažos taršos zona apims, dydžio ir priemonių, kaip bus reguliuojamas taršių automobilių eismas, turės priimti savivaldybės taryba
G. Grubinskas
„Sprendimą dėl apmokestinimo, taip pat dėl konkrečios teritorijos, kurią mažos taršos zona apims, dydžio ir priemonių, kaip bus reguliuojamas taršių automobilių eismas, turės priimti savivaldybės taryba.
Rengiant zonos įvedimo ir veikimo planą, remiamasi Susisiekimo ministerijos parengtomis mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijomis, taip pat vertinama kitų šalių praktika, siekiama, kad zonos taikymas būtų veiksmingas ir kartu sąžiningas vilniečiams ir miesto svečiams“, – LRT.lt kalbėjo savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas.
Kilpinis eismas – viena iš priemonių srautams reguliuoti
G. Grubinskas pridūrė, kad „Bandomųjų miestų“ projekto (angl. The Pilot Cities Programme) apimtyje centrinėje Vilniaus dalyje vasaros ir rudens metu yra vykdomi įvairūs aplinkos vertinimo matavimai, tarp jų – ir eismo srautų analizė.
„Šios analizės metu gauta informacija padės efektyviai planuoti ir išbandyti galimus eismo organizavimo pakeitimus, siekiant toliau gerinti oro kokybę ir sumažinti taršos poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai“, – nurodė jis.
Beje, čia galima prisiminti, kad sostinės Senamiestyje dar 2020-ųjų liepą pradėtas organizuoti įvairių vairuotojų reakcijų sulaukęs kilpinis eismas. Vienas pagrindinių šios pertvarkos tikslų buvo sumažinti tranzitinį eismą.
Savivaldybė ne kartą viešai komunikavo, kad kilpinis eismas davė teigiamą efektą. Anot JUDU judumo eksperto Edgaro Stankevičiaus, įgyvendinus kilpinio eismo reguliavimą, t. y. palyginti 2019 m. ir 2020 m., Senamiestyje tranzitinis eismas sumažėjo net 90 proc., o Senamiesčio lankomumas savaitgaliais išaugo 12 proc.
„Būtent dėl lankytojų mažėjimo prieš įvedant ribojančią eismą priemonę diskutuota daugiausia. Taip pat Senamiestyje smarkiai – 40 proc. – sumažėjo eismo įvykių skaičius. Dar didesnį pokytį pajuto Senamiesčio gyventojai, kuriems triukšmo tarša sumažėjo 20 proc. Tačiau šiuo metu naujesnių tyrimų šia tema nebuvo daryta“, – portalui kalbėjo jis.
Problemų išlieka
Nepaisant teigiamų pokyčių eismo saugumui ir aplinkos kokybei Senamiestyje, pasak E. Stankevičiaus, centrinė miesto dalis vis dar išlieka labiausiai užteršta ir triukšmingiausia.
„Tarša yra tiesiogiai priklausoma nuo transporto srauto: augant kelionių automobiliu skaičiui, auga oro ir triukšmo tarša. Šis dėsningumas aiškiai matomas Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kur transporto srautas vis dar išlieka didelis, nors dalis judumo priemonių ir davė teigiamą pokytį“, – kalbėjo JUDU atstovas.
Pašnekovo teigimu, 2024 m. kovo mėnesį vykdyta Vilniaus miesto gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad 18 proc. gyventojų yra nepatenkinti oro kokybe mieste. Todėl ir toliau bus ieškoma sprendimų situacijai gerinti.
„Nors sostinėje nuolat diegiamos oro taršą mažinančios ir oro kokybę gerinančios priemonės, tokios kaip viešojo transporto plėtra ir modernizacija, alternatyvių keliavimo būdų skatinimas, elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra, želdynų plotų didinimas, oro kokybės stebėsena bei visuomenės švietimas apie oro taršos problemas ir jos mažinimo būdus, dar turime kur tobulėti“, – dėstė jis.
Mažos taršos zonų atsiras ir daugiau
LRT.lt neseniai rašė apie tai, kad mažesnės taršos zonų Lietuvoje jau netrukus gali atsirasti ir daugiau. Kaip nurodė Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva, Lietuvos savivaldybių asociacijos užsakymu įmonė „Gaučė ir ko“ parengė mažos taršos zonų kriterijų nustatymo ir savivaldybių išreitingavimo studiją, ji buvo rengiama ES ir valstybės lėšomis.
Taip pat skaitykite
Studijos tikslas buvo nustatyti po vieną savivaldybę iš trijų kategorijų – miestas, kurortas, kurortinė teritorija, – kurioms būtų aktualiausias mažos taršos zonų planų parengimas, įvertinant būsimą didžiausią pridėtinę vertę. Ji aktualizuojama pagal galimybes pagerinti aplinkos oro kokybę, sumažinti triukšmo lygį ir eismo srautus, paskatinti didesnį mažiau taršaus transporto naudojimą ir kt.
„Studijos rengėjai, išgryninę kriterijų nustatymo metodiką, pasinaudoję viešai prieinama informacija ir sulaukę atsakymų į savivaldybėms parengtą klausimyną, pagal kategorijas atrinko tris savivaldybes, kurios galėtų dalyvauti mažos taršos zonų planų parengimo bandomajame projekte ir kurioms tai būtų aktualiausia.
Klausimyną sudarė daugiau kaip 50 klausimų, buvo būtina detalizuoti triukšmo, oro kokybės, transporto ir kt. vertinimo kriterijų esamą padėtį savivaldybėje. Tarp didmiesčių atrinkti Šiauliai, tarp kurortų – Palanga, tarp kurortinių teritorijų – Trakai“, – portalui dėstė T. Zaiceva.
O štai Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga taip pat atskleidė, kad taryba, vadovaudamasi Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimais, nustatė mažos taršos zoną centrinėje miesto dalyje – Elektros gatvėje – nuo 2025 m. sausio 1 d.
„Šiuo metu nagrinėjami konkretūs zonos įgyvendinimo principai, atliekamas kontrolės sistemos įsigijimo rinkos tyrimas. Neatmetama galimybė, kad Panevėžys paseks Kauno pavyzdžiu ir įvažiavimas į per miesto centrą einančią gatvę bus apmokestintas. Reikia paminėti, kad yra numatyta mažos taršos zonos plėtra: nuo Vasario 16-osios iki Respublikos gatvės ir Kranto gatvės atkarpa nuo Elektros gatvės“, – sakė D. Vadluga.
