Keliaujant automobiliu po užsienį nestebina ne tik geros kokybės keliai, bet ir tai, kad už juos neretai reikia susimokėti. Lietuvoje kelių, už kuriuos reikėtų mokėti visiems vairuotojams, nėra, bet greitai tokių gali atsirasti. Neatmetama, kad pinigines tektų atverti ir už naudojimąsi kai kuriais pagrindiniais šalies keliais, pavyzdžiui, „Via Baltica“.
Idėjos neatsisako
Lietuvoje netyla kalbos apie mokamus kelius, už kuriuos tektų atseikėti visiems jais besinaudojantiems vairuotojams. Panaši praktika plačiai naudojama užsienio šalyse: Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Vengrijoje.
Diskusijos dėl kelių apmokestinimo itin garsiai nuskambėjo dar pernai Seimo Ekonomikos komitete. Pastarojo komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius tuomet sakė, kad tai galėtų būti viena iš alternatyvų siekiant pagerinti kelių infrastruktūrą.
Taip pat skaitykite
„Mes turime išdrįsti tuos kelius apmokestinti. <...> To irgi nebijokime, kitaip nepajusime rezultatų, nes kaimyninės šalys tai daro. Ir daro aktyviai. Tai to norėtųsi“, – viename iš posėdžių dėstė parlamentaras.
Visgi praėjusių metų rudenį garsiau nuskambėjusios diskusijos kiek pritilo, nors pats K. Starkevičius žadėjo tam politinį palaikymą Seime.
Dabar bendraudamas su LRT.lt Ekonomikos komiteto pirmininkas nedrįso prognozuoti, kada idėjos įgyvendinimas galėtų sparčiau pajudėti. Jis pridūrė nemanantis, kad tai įvyks dabartinėje Seimo kadencijoje. Visgi poreikį apmokestinti dalį kelių K. Starkevičius mato ir toliau.
„Šiemet turime didesnį biudžetą kelių tvarkymui, bet esanti infrastruktūra reikalauja didžiulių investicijų, yra kritinės būklės, ir tam reikia papildomų lėšų. Tai tas papildomas finansavimas ir būtų iš to, kad atskiri keliai regionuose, kuriuos būtų galima pasiekti ir kitais maršrutais, galėtų būti apmokestinti“, – sakė pašnekovas.
Taip pat skaitykite
„Via Baltica“ galėtų būti apmokestinta
K. Starkevičiaus teigimu, judant mokamų kelių idėjos įgyvendinimo link, jau buvo žengti ir pirmieji žingsniai. Vienas pagrindinių – „Via Lietuvos“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) tapimas akcine bendrove. Pasak Seimo nario, ši transformacija leis jai įgyvendinti lankstesnius projektus.
„Via Balticos“ atkarpą nuo Kauno Kėdainių link, kur yra daug aplinkinių kelių, (...) būtų galima padaryti mokamą.
– K. Starkevičius
„Ji tapo akcine bendrove, o tai atitinkamai leidžia vykdyti įvairesnius projektus. <...> Dabar „Via Lietuva“ jau gali numatyti atskirus kelius, kurie gali tapti mokami. Vienas iš svarstomų variantų, kadangi yra labai reikalinga sutvarkyti „Via Balticos“ atkarpą nuo Kauno Kėdainių link, kur yra daug aplinkinių kelių, būtų galima padaryti mokamą. Tai galėtų būti kaip pirmas eksperimentas“, – aiškino K. Starkevičius ir pridūrė, kad, jo manymu, ateityje ir visas „Via Balticos“ ruožas iki pat Latvijos sienos galėtų tapti mokamas.
Seimo narys priminė, kad neatmetama idėja įgyvendinti bandomąjį projektą ir nutiesiant Zarasų aplinkkelį. Šis bei panašūs projektai galėtų būti įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) būdu. Susisiekimo ministerija LRT.lt skirtame komentare teigė, kad kartu su „Via Lietuva“ analizuoja šio būdo taikymo galimybes plėtojant valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą.
„Susisiekimo ministerija ne kartą viešai konstatavo, kad esamas kelių finansavimas yra nepakankamas. Visos galimybės, nukreiptos į kelių finansavimo didinimą, yra sveikintinos. <...> Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė yra viena iš galimybių įgyvendinti didelius kelių infrastruktūros projektus.
Tokiu atveju sudaroma ilgalaikė sutartis tarp valstybės ir privataus subjekto, pagal kurią pastarasis teikia ir finansuoja viešąsias paslaugas ir (ar) vykdo ekonominę veiklą, investuodamas į turtą ir prisiimdamas su tokia veikla susijusią riziką bei gaudamas iš jos pajamas“, – rašoma atsakyme.
Ministerija taip pat nurodė, kad minėto Zarasų miesto aplinkkelio (apie 9,34 km ilgio) tiesimas, kuris būtų magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpa, reikšmingai pagerintų centrinės Zarasų miesto dalies, kuri saugoma Kultūros paveldo, gyventojų gyvenimo kokybę, nes nukreiptų krovininį transporto srautą nuo miesto.
„Susisiekimo ministerija paprašė „Via Lietuvos“, atlikus parengiamuosius darbus, pradėti konsultacijas su rinkos dalyviais siekiant parengti investicinius projektus ir išsiaiškinus galimybes įgyvendinti nurodytus projektus Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
Sprendimai dėl projektų įgyvendinimo šiuo būdu būtų priimti tik parengus investicinius projektus, kuriuose galimos alternatyvos būtų įvertintos ir pagrįstos remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros nustatytais analizės metodais, įtraukiant ir kitus būtinus elementus: finansinę analizę, finansinius rodiklius, socialinę-ekonominę naudą ir panašiai“, – dėstoma komentare.
Siūlo sekti Lenkijos pėdomis
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas LRT.lt pažymėjo, kad mokami keliai Lietuvoje labiau yra tik idėjinis pasvarstymas ir politinių diskusijų objektas, o ne teisėkūros iniciatyva. Jo teigimu, tai reglamentuojantis įstatymo projektas šiuo metu nėra parengtas.
„Tokio įstatymo projekto komitetas nėra svarstęs ir aš labai abejoju, kad mes jį kada nors svarstysime, nes jis nėra paruoštas. <...> Tikrai nemanau, kad apmokestinti kelius imsis ši ar ateinanti Vyriausybė.
<...> Tiesą pasakius, Lietuvoje ir dabar nėra nemokamų kelių. Mes visi mokame už kelius per kuro akcizus, komercinis transportas – per vinjetes ir t. t. Todėl čia labiau reikėtų kalbėti apie kitokius sprendimo būdus, kurių yra nemažai. Ir turbūt artimiausias – Lenkijos pavyzdys. Aš kalbu apie tam tikrą infrastruktūros plėtros fondą, kurį prižiūrėtų „Via Lietuva“.
Į šį fondą suplauktų lėšos iš trijų šaltinių: europinės, vadinamosios akcizų bei vinječių lėšos ir skolintos lėšos iš Europos investicinio banko ar Europos investicijų ir plėtros banko. Panašiai, kaip daro lenkai. Tai iš esmės leistų darbus įgyvendinti dideliais tempais ir išvengiant biudžetinių metų apribojimo“, – aiškino G. Paluckas.
Kad Lietuva turėtų sekti Lenkijos pėdomis, teigė manantis ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. Anot pašnekovo, lenkai prieš kurį laiką kelių infrastruktūrą taip pat atnaujindavo įgyvendindami PPP projektus, tačiau šio principo vis dažniau atsisako.
„Lenkija yra sukūrusi infrastruktūros fondą, įsivaizduojamą akcizo mokestį iš esmės padalijusi į dvi dalis ir akcizu palikę tai, kas pagal Europos reguliavimą yra minimumas, o likusią dalį vadina kelių mokesčiu, kuris keliauja į atskirą fondą ir tas fondas investuoja į kelių infrastruktūrą.
Mano manymu, tai yra logiškesnis modelis, nes fondas gali pritraukti obligacijų, turėdamas nuolatinį pajamų šaltinį gali skolintis ir tą daryti kaip valstybės subjektas. Tai reiškia, kad jis skolinasi pigiau nei verslas ir pan. Yra daug privalumų, kurie iš esmės atpigina investicijas į infrastruktūrą“, – sakė Š. Frolenko.
Savo ruožtu Finansų ministerija, paprašyta įvertinti galimybes Lietuvoje kelius finansuoti remiantis Lenkijos pavyzdžiu, LRT.lt komentavo, kad kurį laiką panašus mokesčių modelis ir buvo taikomas, tačiau Konstitucinis Teismas nustatė, jog tai prieštarauja Konstitucijai.
„Atkreipiame dėmesį, kad iki 2021 metų kelių finansavimas buvo planuojamas taip, kad dalis valstybės biudžeto pajamų iš akcizų, gautų už benziną, dyzeliną ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai, buvo nukreipta į atskirą Kelių priežiūros ir plėtros programą keliams finansuoti.
Tačiau 2020 m. lapkričio 3 d. LR Konstitucinis Teismas savo nutarimu konstatavo, kad LR Konstitucijai prieštarauja tuo metu galiojusio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo tos dalys, kuriose buvo nustatytas konkretus valstybės biudžeto lėšų planavimas iš tam tikro mokesčių dydžio“, – komentare nurodė Finansų ministerija.
Trūksta racionalumo
Kaip sakė „Lietuvos kelių“ vadovas, mūsų šalyje plėtoti kelių infrastruktūrą įgyvendinant PPP projektus nebūtų visiškai racionalu, kadangi tokiems objektams nėra daug tinkamų vietų. Todėl ir kelių apmokestinimo visiems vairuotojams idėja neatrodo ekonomiškai pagrįsta.
„Jeigu įsivaizduojame standartinį Švedijos, Norvegijos ar Austrijos pavyzdį, kur yra kartu su verslu pastatomas naujas kelias, tunelis ir t. t., jis žmonėms sutrumpina kelią valandą ar daugiau, jis būna apmokestinimas, kol atsipirks, tai tokių inžinerinių statinių mes Lietuvoje neturime kur pristatyti.
Kitaip tariant, alternatyvios autostrados mes turbūt netiesime. Tai reiškia, kad tie PPP projektai gali būti miesto aplinkkeliai ar dar kažkokie panašūs sprendimai, bet aš sunkiai įsivaizduoju, kad tai bus keliai, už kurių naudojimąsi mokės visi.
O ir pats PPP modelis kaip sprendimas kelia abejonių dėl finansų, nes valstybė skolinasi pigiau negu verslas. Tad skolintis iš verslo brangiau ir jam mokėti matau mažai racijos. Jeigu galvojame, kaip padidinti finansavimą keliams ir pagerinti jų kokybę, tai PPP projektai ne visai teisinga kryptis“, – argumentavo Š. Frolenko.
Vietoj to, pašnekovo teigimu, derėtų Lietuvoje peržiūrėti komerciniam transportui šiuo metu taikomus kelių mokesčio įkainius, taip pat išplėsti minėtam transportui apmokestintų kelių tinklą.
„Mes visi laukiame 2025-ųjų viduryje startuosiančios e. tollingo sistemos, kai dings vinjetės ir bus pereita prie atstuminės sistemos. Įstatymas, kuris yra priimtas Seime, buvo pradėtas nagrinėti 2017 m., šiandien yra 2024 m., sistema veikiausiai startuos kitąmet. Bet, pavyzdžiui, įkainių dalis lieka neperžiūrėta, nors Europoje direktyvos pasikeitė du ar tris kartus.
Taip pat skaitykite
Todėl mes turime peržiūrėti savo įkainius, juos padidinti ir sunkusis transportas, kuris labiausiai dėvi mūsų kelius, turi prisidėti daugiau, negu prisideda dabar. Be to, šiandien dalis kelių, kuriais naudojasi sunkiasvoris transportas, yra neapmokestinti ir tai nėra teisinga. Todėl yra reikalinga peržiūrėti mokamų kelių sąrašą ir jį pakoreguoti“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
Mokestis turi keisti ir elgseną
Vertindamas visiems vairuotojams apmokestintų kelių idėją, Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus atkreipė dėmesį, kad mokesčiai nėra tik įplaukos į biudžetą, jie neretai turi ir elgesį keičiantį poveikį.
„Todėl, kalbant apie transporto priemones, naujos mokestinės priemonės turi ne tik garantuoti įplaukas į biudžetą, tačiau ir turėti aplinką tausoti ir jos kokybę gerinti skatinančius poveikius, nes transportas yra vienas iš pagrindinių aplinkos kokybei įtaką darančių veiksnių“, – LRT.lt dėstė jis.
Kaip tęsė A. Bartkus, šiuo atveju degalų akcizas yra tinkamas mokestis, nes skatina pinigus taupančius vairuotojus vairuoti kuo taupiau. Todėl kelių mokestį susiejant su nuvažiuotais kilometrais, jis skirtingais vairavimo stiliais pasižyminčius vairuotojus ir skirtingo ekonomiškumo transporto priemones turinčius vairuotojus apmokestins vienodai, t. y. nesukurs paskatos vairuoti neagresyviai ar rinktis ekonomišką transporto priemonę.
„Kelių mokesčio nesusiejant su nuvažiuotais kilometrais, jis tampa automobilių registracijos mokesčio dublikatu, kuris yra mokamas periodiškai ir kuris nepriklauso nuo to, kiek ir kaip ekonomiškai ir ekologiškai transporto priemonė buvo naudojama.
Lyginant akcizus ir kelių mokestį, pirmas ne tik garantuoja papildomas įplaukas į biudžetą, bet ir skatina vairuotojus pasirinkti labiau aplinką tausojančias, ekonomiškas, taupias transporto priemones ir pasirinkti labiau aplinką tausojantį, neagresyvų vairavimo stilių. Todėl, norint surinkti papildomas lėšas į biudžetą ir sukurti geras aplinkosaugines paskatas, reikėtų didinti akcizus, o ne įvesti kelių mokestį“, – svarstė ekonomistas.
Paklaustas apie galimybę Lietuvoje kelius finansuoti pagal Lenkijos modelį, A. Bartkus teigė, kad civilinė infrastruktūra, kaip ir gynyba, švietimas ar kitos panašios sritys, negali būti finansuojamos susiejant joms skiriamas lėšas su kokio nors mokesčio, pavyzdžiui, akcizo tarifu.
„Keliai, tiltai ar viadukai atskirais metais gali pareikalauti didesnių finansinių įdėjimų. Pastačius nemenką jų skaičių vienais metais, žinoma, kad ir jų nusidėvėjimas pasieks kritinę ribą tam tikrais metais, tad keletą metų šiai sferai reikės skirti daugiau lėšų, o vėliau mažiau.
<...> Visų šalies visuomeninio gyvenimo reikmių finansavimą diktuoja konkretus poreikis, kurį šalis turi atskirai įvertinti kiekvienais metais. Suplanavus viadukų remontus, darželių statybas ar ginkluotės pirkimą, t. y. esant poreikiui įgyvendinti tokius pirkimus, šiems darbams įgyvendinti reikia suplanuoti ir skirti lėšas.
Jeigu minėtais metais poreikio šiems darbams nebus, lėšų jiems skirti nereikia. Todėl visi mokesčiai, kurie papuola į šalies biudžetą kuro akcizų, alkoholio akcizų ar kitų mokesčių pavidalu, keliauja į bendrą katilą, o iš jo finansuojamos visos šalies reikmės“, – aiškino A. Bartkus.
