Pastaruoju metu netyla kalbos apie dirbtinį intelektą (DI), o jo praktinio taikymo pavyzdžiai pasklido, regis, visose gyvenimo srityse. Kiekvienas „ChatGPT“ įrankį turintis žmogus gali gauti atsakymus į rūpimus klausimus. „Photoshop“ programoje atsiradus DI vaizdų generavimo funkcijai, galima pradėti abejoti, ar matomas vaizdas tikras, ar sukurtas kompiuterio. Tai – tik keli populiariausi dirbtinio intelekto naudojimo būdai, tačiau jis taikomas kur kas plačiau, nei įmanoma įsivaizduoti, rašoma „Velocitos“ pranešime.
Štai automobilių industrijoje pirmą kartą dirbtinis intelektas imtas naudoti jau daugiau nei prieš dešimtmetį.
Apie tai pasakoja kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius: „Dirbtinis intelektas automobilių industrijoje visų pirma yra pasitelkiamas duomenų bazėms apmokyti – paskui jos yra naudojamos autonominėms transporto priemonėms vairuoti. Automobiliuose esančios kameros ir jutikliai renka informaciją apie supančią aplinką. Vėliau surinkta ir apdorota informacija naudojama mokymuisi, kad automobilis galėtų pats važiuoti išvengdamas susidūrimų su pėsčiaisiais, sustodamas kur ir kada reikia. Automobiliai taip treniruojami jau daugiau nei dešimt metų.“
Nors visiškai savavaldžių automobilių keliuose dar neturime, tokios funkcijos kaip automatinis automobilio parkavimas taip pat neapsieina be dirbtinio intelekto įsikišimo. Atrodytų, smulkmena, tačiau kiekvieną kartą automobilis turi pats apskaičiuoti atstumus ir numatyti maršrutą, o to aprašyti įprastu kompiuteriniu kodu, aklai nurodančiu veiksmų seką, tiesiog negalima.
Platus pritaikymas
Transporto priemonių gamintojai, siekiantys eiti koja kojon su naujausiomis rinkos tendencijomis bei atradimais, nesnaudžia – jie siekia dirbtinį intelektą pasitelkti plečiant savo paslaugų gamą bei tobulinant esamus produktus. Štai „Hyundai“ jau daugiau nei prieš dvejus metus pranešė, kad prie jų prisijungė Niujorko universiteto kompiuterių ir duomenų mokslo profesorius Kyunghyun Cho. Jo komandos tikslas – mobilumo pramonėje pritaikyti dirbtinio intelekto technologijas ir kurti naujas verslo galimybes, o visai neseniai bendrovė pristatė vieną iš savo kūrinių, kuris veikia padedant DI.
Tai elektromobilių įkrovimo robotas, kuris pats atidaro įkrovimo lizdo dureles ir prijungia krovimo kabelį, o baterijai įsikrovus – atjungia bei uždaro lizdą. Automatinis krovimo robotas (angl. automatic charging robot, ACR) šiems procesams naudoja įkrovimo stotelę, aplinką šalia jos stebinčią 3D kamerą bei dirbtinio intelekto algoritmą. Stebėjimo sistema nustato ne tik automobilio bei jo įkrovimo lizdo vietą, bet ir potencialias rizikas, kurios gali fiziškai sutrikdyti krovimo procesą, – tokiu atveju krovimas nutraukiamas automatiškai, kad būtų išvengta pavojaus dėl aukštos elektros įtampos, o rizikai dingus krovimas tęsiamas.
„Hyundai“ atstovai teigia, kad tokia technologija visų pirma leis sunkiau judantiems žmonėms lengviau įsikrauti savo elektromobilius. Ji krovimo procesą palengvins ir visiems kitiems, mat, vis didėjant galingumui, sunkėja ir kabeliai. ACR gali būti naudojamas su bet kokia krovimo stotele ir montuojamas beveik bet kur.
Dirbtinio intelekto ekspertas M. Pareščius pasakoja, jog DI taikomas net ir gamyklose, siekiant užtikrinti gamybos efektyvumą ar saugią darbo aplinką: „Vienas paprasčiausių dalykų – darbų sauga. Kameros seka darbuotojus, jų judėjimą ir, pavyzdžiui, pastebėjusios, kad padidėja nelaimingo atsitikimo rizika, išjungia šalia esančią gamybos liniją. Taip pat DI gali stebėti gamybos mašinų darbo kokybę ir numatyti, kada joms reikia atlikti profilaktiką, – taip užbėgama gedimams už akių.“
Nežinia, ką atneš ateitis
Modernios įmonės, jau naudojančios dirbtinį intelektą, siekia būti lyderės inovacijų srityje ir pirmos atrasti bei pradėti taikyti naujus šios technologijos taikymo būdus. Štai jau minėta „Hyundai“ prieš kelerius metus įsigijo inovatyvią robotikos gamybos bendrovę „Boston Dynamics“, o pernai paskelbė steigianti institutą, kuris užsiims dirbinio intelekto inovacijų kūrimu. „Boston Dynamics AI institute“ veiklą pradėjo su net 400 mln. dolerių investicijomis.
„Mūsų misija yra sukurti pažangius ateities robotus ir mašinas, kurios būtų protingesnės, judresnės, įžvalgesnės ir saugesnės nei bet kas šiandien. Unikali instituto struktūra – aukščiausio lygio talentai, siekiantys rasti esminius sprendimus, turintys nuolatinį finansavimą ir puikų techninį palaikymą, – padės mums sukurti lengviau naudojamus, našesnius, įvairesnes užduotis atliekančius ir saugesnius robotus“, – apie instituto veiklą aiškina jam vadovaujantis „Boston Dynamics“ įkūrėjas Marcas Raibertas.
Anot M. Pareščiaus, mokslo institucijų veikla leis įmonėms pirmoms pasinaudoti naujausiais išradimais, o tai savo ruožtu padės užsitikrinti tvirtesnę poziciją rinkoje. Tad tokių institutų steigimas bei finansavimas yra toliaregiška investicija, tik kol kas sunku prognozuoti, kokius konkrečiai atradimus ar rinkos naujoves ji atneš.
„Hyundai“ atstovai pasakoja, kad tyrimai, atliekami su DI technologija, nebūtinai bus pritaikomi tiesiogiai automobilių gamyboje. Bendrovė į šią industriją žiūri plačiau ir siekia tapti ne tik automobilių gamintoja, bet ir išmanių mobilumo įrankių kūrėja bei teikėja.
