Jau nuo liepos vairuotojams įsigalios nauja prievolė – jų automobiliuose turės būti atnaujintos sudėties vaistinėlės. Į pastarąsias įtraukti ir kraujavimui stabdyti skirti turniketai. Visgi viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama apie tai, kad Lietuvoje nemažą rinkos dalį užima nekokybiški, iš Kinijos importuoti turniketai, kurie žmogaus sveikatai kelia grėsmę. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad jai pavaldi tarnyba atlieka specialius patikrinimus, o užfiksavus pažeidimų – nurodo juos pašalinti arba apskritai draudžia tokių turniketų prekybą.
Abejonės – ne pirmą kartą
Nekokybiškų turniketų klausimas į viešumą keliamas jau nebe pirmą kartą. Štai 2017-aisiais dėmesio centre atsidūrė Lietuvos kariuomenė. Tuomet iškeltos abejonės, ar karių naudojami turniketai, kurie gaminami Kinijoje, yra kokybiški, mat galimai lūždavo bandant užveržti kraujuojančią galūnę.
Reaguodama į situaciją Lietuvos kariuomenė žiniasklaidai surengė ir parodomuosius bandymus, siekdama įrodyti, kad jų pirkiniai – kokybiški ir saugūs naudoti.
„Eksperimento metu iš pradžių buvo tikrinama, ar turniketas atlieka savo funkciją, tai yra, ar sustabdo kraujavimą. Tam paprastai turniketas užveržiamas 2–3 kartus. Atlikus šį bandymą turniketas nerodė jokių deformacijos požymių, kraujavimas buvo sustabdytas. Specialiai mėginant sulaužyti turniketą to padaryti taip pat nepavyko – kelis kartus papildomai apsuktas užveržimo mechanizmas nesulūžo.
Nors šis ir anksčiau Karo medicinos gydytojų daryti eksperimentai parodė, kad turimas turniketas atlieka savo funkciją, siekiant išsklaidyti visuomenės nerimą, turniketai bus perduoti papildomai ekspertizei“, – skelbė Lietuvos kariuomenė.
Visgi toks eksperimentas įtikino ne visus. Įkandin Lietuvos kariuomenės pranešimui Taktinės medicinos centras paskelbė, kad Karo medicinos tarnybos inicijuota ir Kauno technologijos universiteto atlikta Kinijoje suklastotų turniketų ekspertizė neatitinka mokslinių kriterijų.
Anot Taktinės medicinos centro, iš tyrimo ataskaitos galima spręsti, kad buvo matuojama tik turniketo diržo įtempimo jėga, kuriai esant turniketas stabdo arterinę kraujotaką galūnėje. Tačiau nepateikta jokių duomenų apie cirkuliariai visą galūnę veikiantį spaudimą.
Kyla klausimų ir šiandien
Lietuvos kariuomenės įsigytų turniketų kokybe anuomet abejojo ir gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, kuris teigė ne kartą girdėjęs karių skundų, kad šie prietaisai veržiami lūžta, nes yra kiniškos klastotės.
Panašių abejonių jis iškėlė ir dabar, kalbėdamas apie atnaujintos sudėties vairuotojų vaistinėlėse privalomus turniketus.
„Šimtuose tūkstančių naujo pavyzdžio vaistinėlių, kurios dabar parduodamos, nėra nė vieno patikimo turniketo. Visur parduodami pigūs padirbiniai, panašūs į ankstyvųjų kartų originalius turniketus, tačiau savo kokybe ir savybėmis neatitinkantys jokių minimalių reikalavimų.
Taip pat skaitykite
Tokie turniketai plyšta, deformuojasi jų dalys, uždėjus atsileidžia, jų savybės keičiasi priklausomai nuo temperatūros ir t. t. Tai įrodyta per gausybę bandymų, kuriuos atliko taktinės medicinos specialistai. Deja, tokių turniketų naudojimas nusineša ir gyvybių, tai karti karo Ukrainoje patirtis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
A. Matonis atkreipė dėmesį, kad kokybiško turniketo kaina yra pusantro karto didesnė nei visos vaistinėlės, kuri nuo liepos taps privaloma vairuotojams.
Atlieka patikrinimus
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikina, kad į Lietuvą patenkančių turniketų kokybės klausimas išties aktualus. Pasak ministerijos, už tai atsakinga Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, kuri pernai atliko mūsų rinkai tiekiamų turniketų vertinimą, kreipdamasi į turniketus platinančias įmones su prašymu pateikti informaciją ir dokumentus apie šiuos medicininius įrankius.
„Patikrinus 10 skirtingų Kinijos gamintojų turniketus, kurie platinami Lietuvoje, buvo nustatyti įvairūs šių medicinos priemonių ženklinimo ir naudojimo instrukcijose teikiamos informacijos pažeidimai. Pavyzdžiui, ne visų turniketų etiketės paženklintos atitikties ženklu „CE“, nenurodyti gamintojų įgaliotųjų atstovų Europos Sąjungoje duomenys, partijų numeriai, nėra galiojimo datų, ne visi turniketai pažymėti kaip vienkartinio naudojimo medicinos priemonės“, – rašoma LRT.lt skirtame SAM komentare.
Taip pat pridurta, kad įvertinus prie turniketų pridėtų naudojimo instrukcijų turinį, nustatyta, kad naudojimo instrukcijose nėra visos informacijos, būtinos saugiam ir tinkamam šių medicinos priemonių naudojimui.
Pavyzdžiui, nepateikti įspėjimai dėl maksimalaus turniketo naudojimo laiko ir įspėjimai, kad turniketo atleidimas ar nuėmimas be specializuotų medikų priežiūros yra pavojingas sužeistojo gyvybei. Be to, ne visose naudojimo instrukcijose nurodyta, kad uždėjus turniketą, būtina pažymėti uždėjimo laiką, nenurodyti turniketo uždėjimo atstumai nuo žaizdos.
Dalį turniketų uždrausta platinti
Kaip informavo SAM, atlikusi patikrinimus, Akreditavimo tarnyba sustabdė reikalavimų neatitinkančių turniketų platinimą ir nurodė šiuos turniketus platinančioms įmonėms pateikti turniketų gamintojų paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų.
„Didžioji dalis gamintojų pašalino nustatytus pažeidimus, todėl platinimo draudimas buvo atšauktas. Dviejų gamintojų turniketus buvo uždrausta teikti rinkai. Atlikdama vertinimą, tarnyba vertino atitikties dokumentus, ženklinimą, teikiamos informacijos teisingumą, tikrino, ar teikiami rinkai turniketai registruoti ES, kilus abejonių kreipėsi į kitų ES šalių įgaliotąsias institucijas, kurios registravo konkrečių gamintojų turniketus“, – detalizavo ministerija.
Ji atskleidė, kad taip pat buvo tikrinami dviejų mūsų šalies gamintojų ir vieno Ukrainos gamintojo Lietuvoje registruoti turniketai.
„Vieno Lietuvos gamintojo turniketai buvo išregistruoti dėl nustatytų pažeidimų, Ukrainos gamintojas dėl šioje šalyje vykstančio karo šiuo metu netiekia savo produkcijos į Lietuvą“, – informavo SAM.
Specialus ženklinimas
Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba tikina periodiškai atliekanti tikrinimus, ar Lietuvos rinkai tiekiamos medicinos priemonės atitinka teisės aktų reikalavimus.
Šių patikrinimų metu renkama informacija iš gamintojų ir platintojų, taip pat iš šalių, kuriose yra registruotos medicinos priemonės, įgaliotų institucijų.
„Jeigu gyventojams kyla klausimų ar abejonių dėl įsigytų medicinos priemonių kokybės, jie gali pasikonsultuoti su tarnybos specialistais telefonu (8 5) 247 7669“, – rekomenduoja tarnybos atstovai.
SAM atkreipia dėmesį: kad galėtų patekti į ES rinką, medicinos priemonės privalo atitikti reglamento reikalavimus ir būti specialiai paženklintos.
