Naujienų srautas

Eismas2023.03.25 19:28

Klausiate – atsakome. Kaip perleisti baudą, jei KET pažeidimą padarė ne automobilio savininkas?

Robertas Macius, LRT.lt 2023.03.25 19:28
00:00
|
00:00
00:00

Socialinėse medijose gyventojams kyla klausimų, kaip galima perrašyti Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą kitam asmeniui, jeigu nusižengęs vairuotojas buvo ne mašinos šeimininkas. LRT.lt paaiškina, kokią informaciją ir kur galima pateikti, kad bauda būtų perkelta tikrajam pažeidėjui.

Informaciją galima pateikti specialiame portale

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė LRT.lt teigė, kad visą informaciją dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų galima pamatyti ir Elektroninių paslaugų portale.

„Modernizuotas Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalas veikia nuo 2022 m. vasario 1 d. Šis būdas yra pats patogiausias, kadangi transporto priemonės savininkas gavęs informaciją, kad su jo automobiliu yra užfiksuotas KET pažeidimas, gali ją iš karto pateikti minėtame portale“, – kalbėjo Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Anot jos, visa pateikta informacija automatiškai matoma Administracinių nusižengimų registre ir apie gautą informaciją yra informuojamas už administracinio nusižengimo bylą atsakingas pareigūnas.

„Asmuo, prisijungęs prie Elektroninių paslaugų portalo, savo asmeninėje paskyroje gali matyti jo padarytų administracinių nusižengimų, kuriuose yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, sąrašą bei susiformuoti šių nusižengimų išrašus“, – akcentavo J. Liutkienė.

Pasak pašnekovės, paskyrus baudą, pažeidėjui jo nurodytais el. pašto arba gyvenamosios vietos adresais įteikiamas protokolas su administraciniu nurodymu arba nutarimas su pažeidimo identifikavimo kodu ROIK.

Paklausta, kaip sprendžiamos situacijos, kai automobilį vairavo ne savininkas, o kitas vairuotojas, kuris padarė nusižengimą, ji teigė, jog patogiausia informaciją pateikti Elektroninių paslaugų portale.

„[Jame] galite užpildyti asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, vairuotojo pažymėjimo numerį, išdavimo datą ir išdavusios institucijos pavadinimą. Esant galimybei, pateikite el. pašto adresą. Atkreipiame dėmesį, kad, perduodami automobilį kitam asmeniui, privalote įsitikinti, ar jis tikrai turi teisę vairuoti transporto priemonę“, – sakė specialistė.

Melagingai nurodant asmenį, skiriamos baudos

Kaip teigė pašnekovė, jeigu transporto priemonės vairuotojas ne pats vairavo automobilį, jis turi nurodyti konkretų asmenį arba parašęs laišką el. paštu, kuris nurodytas atsiųstame protokole, arba prisijungęs prie savo paskyros minėtame portale. Pasak jos, gautą informaciją peržiūri bylą kuruojantis asmuo ir išsiunčia naują protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui.

Socialiniuose tinkluose girdėti nuomonių, jog jei baudą savininkas perrašo tikrajam kaltininkui, baudą gauna ir savininkas, ir nusižengęs vairuotojas. J. Liutkienė pasakojo, kad gali būti, jog pasitaiko klaidų, tačiau yra tikra, kad gautos ir užregistruotos klaidos yra išspręstos.

„Vis dėlto atsitikus tokiam atvejui, reikia per jau minėtą portalą pranešti, kad jūs nesate susijęs su užfiksuotu pažeidimu ir darbuotojas, patikrinęs informaciją, problemą išspręs. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Elektroninių paslaugų portale turi būti teikiama teisinga informacija, nes pasitaiko atvejų, kai nuotraukoje yra užfiksuota, kad transporto priemonę vairuoja savininkas, tačiau bando nurodyti, kad vairuoja kitas asmuo“, – pabrėžė J. Liutkienė.

Anot jos, tokiais atvejais pareigūnai įvertinę gautą informaciją gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už melagingų duomenų pateikimą.

Straipsnyje akcentuojama, kad asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti šiame kodekse nustatytus procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų. Visgi galima sulaukti didesnių baudų, kai yra duodami melagingi liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas ir kt.

„[Taip pat] melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų“, – kalbėjo J. Liutkienė.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi