Nuo kelio Vilnius–Utena iki šimtų naujų matuoklių pažeidėjams fiksuoti: Kelių direkcija įvardijo svarbiausius 2023-ųjų darbus

Kaip ir kasmet, 2023-aisiais Lietuvos keliuose vairuotojus pasitiks kelininkų technika. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kitais metais planuoja ne tik užbaigti keletą jau įgyvendinamų, tačiau pradėti ir naujų projektų. Panašu, jog pagaliau iš mirties taško pajudės kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, toliau bus modernizuojama „Via Baltica“, išdygs dar daugiau greičio matuoklių bei eismo kontrolės įrenginių. Iš viso darbams 2023 m. numatyta per 400 mln. eurų.

Dėmesys „betonkei“ ir „Via Balticai“

Blogiausiu šalies keliu tituluojama jungtis Vilnius–Utena jau kitąmet sulauks kiek didesnio dėmesio.

Kaip LRT.lt informavo LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, dar š. m. spalį įsigaliojo sutartys dėl minėto magistralinio kelio dviejų ruožų (nuo 64,332 iki 79,510 km ir nuo 79,510 iki 93,726 km) kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros. Projektai turi būti parengti ir pateikti per 11 mėn. nuo sutarčių įsigaliojimo dienos.

Be to, šiuo metu paskelbti ir du viešieji pirkimai dėl Utenos plento ruožų iki Molėtų (nuo 21,5 iki 39,207 km ir nuo 39,207 iki 64,332 km) rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūros.

„Planuojama, kad rangos darbai šiame magistraliniame kelyje nuo Molėtų iki Utenos (įskaitant ir Utenos mieste) galėtų būti baigti 2024 m., o ruožas iki Molėtų būtų sutvarkytas iki 2025 m.“, – teigė LAKD atstovas.

Anot S. Jansono, spalį taip pat įsigaliojo ir Kelių direkcijos sutartis dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti 2023-ųjų rudenį.

Šiuo metu vyksta ir viešojo pirkimo procedūros kito „Via Baltica“ ruožo nuo 79 iki 85 km rekonstravimo darbams. Pabaigus projektavimą, dar 2022 m. ketinama paskelbti rangos darbų viešąjį pirkimą ir ruožui nuo 56,83 km iki 72,50 km.

„Planuojama, kad ketvirtojo šios magistralės ruožo nuo 85 km iki 97,06 km rangos darbų konkursas bus paskelbtas šių metų pabaigoje – 2023 m. pirmoje pusėje. Viso (apie 40 km) „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėnesį“, – detalizavo LAKD atstovas.

Nepatogumai prie Kauno

Lapkritį įsigaliojo sutartis dėl viduriniojo tilto per Nerį (A. Meškinio) rekonstrukcijos ties Kaunu. Visai neseniai šioje kelio dalyje jau buvo apribotas eismas per minėtą tiltą, pakoreguotas transporto srautas.

Pagal su Kelių direkcija pasirašytą sutartį, tiltas, esantis magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos turi būti sutvarkytos per 23 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. 2024 m. pabaigoje.

Anot LAKD, šių metų rugsėjį įsigaliojo sutartis dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (19,5 km ilgio ruožas) rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. Kelių direkcijai projektuotojai rekonstravimo priešprojektinius sprendinius turi parengti ir pateikti per 8 mėn.

Taip pat 2023 m. planuojama skelbti remonto rangos darbus šiems projektams:

Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožai nuo 10,985 km iki 15,405 km ir nuo 17,925 km iki 23,074 km.

Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožas nuo 191,684 km iki 196,700 km.

Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva nuo 23,950 km iki 28,370 km.

„Minėtuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose remonto darbus planuojama pradėti 2023 m., užbaigti planuojama 2024 m. Tiksli darbų pradžios data paaiškės po viešųjų pirkimų procedūrų“, – portalui aiškino S. Jansonas.

Geros žinios poilsiautojams

Anot LAKD atstovo, siekiant pagerinti valstybinės reikšmės kelių dangos būklę, pagal 2023 m. Kelių direkcijos veiklos planą, vadovaujantis prioritetinių eilių sąrašais ir skiriamu finansavimu, iš viso numatoma suremontuoti 300 km valstybinės reikšmės kelių, išasfaltuoti 110 km žvyrkelių bei sutvarkyti 27 tiltus.

Kitąmet numatyti tolimesni darbai ir Smiltynėje, kurie pagerins susisiekimą poilsiautojams. Kaip tik šių metų pabaigoje planuojama pasirašyti sutartis dėl pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida ruožų nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km rekonstravimo (nuo Smiltynės iki Juodkrantės).

„Darbus planuojama baigti iki 2023 m. Taip pat baigiamas kitų pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida ruožų projektavimas. Pasibaigus projektavimo darbams, planuojama skelbti viešąjį pirkimą šiems tako ruožams rekonstruoti“, – aiškino S. Jansonas.

Dar daugiau matuoklių

Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 131 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) ruožas (262 įrenginiai) ir 70 momentinio greičio matuoklių (MGM), išdėstytų pavojingose vietose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Per ateinančius 2023–2024 m. valstybinės reikšmės keliuose papildomai planuojama įrengti 54 VGMS ruožus, 2023 m. – 6 MGM kameras.

Taip pat kitąmet valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (KOS) stotelių. Naujosios KOS stotelės bus sumontuotos valstybinės reikšmės kelių vietose, kurios parinktos atsižvelgiant į kelio reikšmę, eismo intensyvumą, priežiūros lygį, taip pat esamų KOS stotelių tankį ir geografines aplinkybes, turinčias įtakos žiemos kelių priežiūros darbų planavimui.

Per 2023 m. taip pat planuojama modernizuoti 126 esamas KOS stoteles. Atlikus stotelių modernizavimą, bus gaunama dar tikslesnė informacija apie kelių būklę ir eismo sąlygas.

Negana to, kitąmet valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama įrengti 110 vnt. eismo kontrolės įrenginių, kurie tikrins automobilių techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą bei užtikrins kelių mokesčio sumokėjimo kontrolę.

Iš viso kitiems metams valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros finansavimui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) numatoma skirti 364 mln. eurų. Taip pat numatyta skirti papildomai apie 70 mln. eurų kariniam mobilumui svarbiems valstybinės reikšmės kelių projektams.