Nutikus eismo įvykiui, vairuotojui tenka atlikti papildomų darbų, kad būtų atlyginta apgadintos transporto priemonės žala. LRT.lt primena, ką reikia padaryti, kad gyventojui būtų atlyginti patirti nuostoliai.
Saugoti eismo įvykio pėdsakus
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą.
Taip pat pagal galimybes svarbu imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti įvykio vietoje, o tais atvejais, kai yra kviečiama policija, neleisti, jei tai nekelia pavojaus eismui, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.
Jeigu kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai reikalauja, reikia pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti.
Anot KET, jeigu su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems žmonėms pasirašyti.
Vis dėlto, jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir įvykio aplinkybės patvirtinamos su juo susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, į įvykio vietą kviečiama policija.
Pabrėžiama, jog, jei eismo įvykio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Vengti susitarti „lapeliais“
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas Giedrius Petrikas LRT.lt sakė, kad, jeigu gyventojas rado apgadintą automobilį, bet nėra kaltininko, reikia atidžiai apžiūrėti savo transporto priemonę, ar nėra paliktas kaltininko lapelis su kontaktais, o gal kaltininko automobilis stovi greta.
„Jeigu kaltininko eismo įvykio vietoje nėra, t. y. jis galimai pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtina pranešti policijai. Verta paminėti, kad, prieš skambindami policijai, atkreipkite dėmesį, ar įvykio vieta filmuojama, koks tikslus įvykio adresas, koks galimas įvykio laikas, kokie pėdsakai palikti ant sugadinto automobilio (pavyzdžiui, raudoni dryžiai), gal yra liudininkų, kurie galimai matė įvykį“, – sakė transporto žalų skyriaus vadovas.
Jo teigimu, svarbu žinoti, kad, atsitrenkus į nejudančią transporto priemonę, kai joje ar šalia nėra jos šeimininko (pavyzdžiui, kieme ar stovėjimo aikštelėje), iš karto reikia skambinti policijai.
„Ji pagal transporto registracijos numerį susisieks su savininku ir jį informuos. Dažnai daroma klaida – palikti lapelį su kontaktais, tai pagal taisykles net nėra galima. Lapelį gali nupūsti vėjas ar savininkas jo nepastebės ir kreipsis į policiją ir tai jau bus vertinama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, kaltininkui grės bauda. Taip pat nereikėtų pasiduoti kaltininko siūlymui susitarti „gražiuoju“ įvykio vietoje bei sutikti su siūlymais nekviesti policijos ar nepildyti įvykio deklaracijos“, – akcentavo G. Petrikas.
Pašnekovo teigimu, klientas gali rinktis žalos atlyginimo metodus.
„Galima išmoką gauti grynais pinigais arba važiuoti į „Lietuvos draudimo“ rekomenduojamą autoservisą atlikti transporto priemonės remontą. Tais atvejais, kai automobilis saugiai negali vykti į autoservisą, klientas turi galimybę išsikviesti „Lietuvos draudimo“ techninės pagalbos tarnybos automobilį, kuriuo sugadinta / sunaikinta transporto priemonė bus nugabenta į autoservisą“, – teigė vadovas.
Anot pašnekovo, po įvykio visus nuostolius visada reikia iš karto nufotografuoti.
„Žalą klientas gali paskaičiuoti pats savitarnoje arba tai padarome mes, vadovaudamiesi pateikta informacija apie eismo įvykį. Draudimo išmoka per kelias dienas išmokama klientui, kai gaunami visi dokumentai, kurie reikalingi žalai sureguliuoti. Remontas autoservise gali trukti ilgiau nei paskaičiuoti draudimo išmoką pinigais, nes tai priklauso nuo to, ar reikia užsakyti detales, koks jų tiekimo terminas ir pan. Už automobilių avarijas šiemet išmokėjome apie 40 proc. išmokų pinigais, o 60 proc. mūsų klientų važiavo į autoservisą“, – kalbėjo G. Petrikas.
Pasak jo, kai transporto priemonė rasta apgadinta, vidutinė žala šiemet siekia apie 800 eurų, kai įvyksta susidūrimas su kita transporto priemone, gyvūnu ar kita kliūtimi – patirtos žalos siekia apie kelis tūkstančius eurų.
Esant neaiškumams, kreiptis į draudimo bendrovę
Akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas Mindaugas Balinskas LRT.lt komentavo, kad, patekę į eismo įvykį ir radę apgadintą automobilį, žmonės patiria stresą, kartais būna sumišę, nežino, ką daryti.
„Pirmiausia visais atvejais reikėtų įsitikinti, ar visi eismo įvykio dalyviai yra sveiki ir saugūs, ar automobilis nekelia grėsmės aplinkiniams, tuomet jau galima rūpintis transporto priemone. Jei yra aiškus įvykio kaltininkas, vairuotojai turėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei kaltininkas nėra aiškus, pavyzdžiui, nė vienas iš vairuotojų neprisiima atsakomybės, kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino arba eismo įvykio metu buvo sužalotų asmenų, reikėtų kreiptis į policiją“, – aiškino žalų departamento vadovas.
Anot pašnekovo, po deklaracijos pildymo ar kreipimosi į policiją jau reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
„Jei gyventojas turi kasko draudimą, reikėtų kreiptis į savo draudimo bendrovę, jei ne – į kaltininko automobilį privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA) apdraudusią bendrovę. Visais atvejais, kilus neaiškumų, galima kreiptis į klientų aptarnavimo centrą pasitikslinti informacijos dėl proceso, reikalingų dokumentų ir kt.“ – sakė M. Balinskas.
Pasak jo, dažniausiai įmonės klientai, turintys kasko draudimą, po eismo įvykių renkasi automobilio remontą servise – tai sudaro beveik 70 proc. atvejų, o klientai, kurie kreipiasi pagal TPVCA draudimą, pasiskirsto po lygiai – pusė renkasi draudiko apskaičiuotą išmoką, kita pusė – remontą servise. Vidutinė patiriama žala yra apie 1 100 eurų.
