Pernai šalies keliuose užfiksuoti 2809 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 146 žmonės. Kas yra eismo įvykis, dauguma teoriškai ir mažesnė dalis mūsų praktiškai tikrai žinome. Tačiau kaip turėtumėme elgtis jį pamatę ar į jį patekę, susimąstome retai.
Tikriausiai visi esame ne kartą pastebėję, kai dalis vairuotojų, pamatę autoavariją, dažnai sulėtina greitį, pradeda žvalgytis, kartais net filmuoti ar fotografuoti. Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento specialistė Kristina Klasavičienė LRT RADIJUI sako, kad tai tik dar vienas žingsnis iki naujos avarijos.
„Iš mūsų tirtų eismo įvykių buvo tikrai tokių atvejų, kai kiti eismo dalyviai, pamatę įvykį, sutrikdo eismą ar sukelia pavojingą situaciją“, – sako specialistė.
K. Klasavičienė pasakoja, ką reikėtų daryti kelyje pamačius autoįvykį ir kaip išvengti dar vienos nelaimės.
„Pamačius eismo įvykį, pirmiausia, reiktų sumažinti greitį, nedaryti staigių manevrų ar staigaus stabdymo. Būtina įvertinti situaciją. Jei eismo įvykis yra techninis, vairuotojas ar keleiviai yra sveiki ir pagalbos neprašo, jie susitvarkys patys. Tačiau jei eismo įvykio vietoje matote, kad yra sužeistųjų ar nukentėjusių žmonių, reiktų sustoti ir padėti. Aišku, sustoti reikėtų saugioje vietoje, tokioje kaip aikštelė, ar išsukti šalikelėje įsivertinus, kad netrukdote eismui“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento specialistė.
Įvykus eismo įvykiui, specialistės teigimu, patariama ir labai svarbu užfiksuoti tam tikras detales, kurios vėliau gali būti svarbios įvykio tyrimo eigoje.
„Fotografuokite ar filmuokite eismo įvykio vietą, nukritusias detales ar kliūtis, transporto priemonės pačią būklę. Tai yra būtina, nes jei eismo įvykio vietoje esančios transporto priemonės ar žmonės iš įvykio vietos turi būti patraukti į saugesnę vietą, jūsų surinktą eismo įvykio medžiaga padės specialistams atkurti pačią eismo įvykio seką, kaltųjų identifikavimą“, – pasakoja K. Klasavičienė.
Viena iš didžiausių klaidų, kurią daro autoįvykių liudininkai, – pasišalinimas iš įvykio vietos. Specialistės teigimu, tokiu atveju ne tik turėtume sulaukti specialiųjų tarnybų, bet ir padėti jiems suteikiant visą įmanomą informaciją.
„Vienareikšmiškai nepasišalinkite iš eismo įvykio vietos nepalikę savo kontaktinių duomenų. Jei jau sustojote padėti, tai vadinasi, kad esate labai svarbus eismo įvykio liudininkas. Pats jūsų pasakojimas ir užfiksuotos detalės gali padėti tiriant eismo įvykį. Jeigu automobilyje yra sumontuotas registratorius, kaip dabar tai yra populiaru, yra užfiksuotas eismo įvykis, apie tai būtinai informuokite pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams arba greitosios medicinos pagalbos ekipažams suteikite visą reikiamą informaciją, kuri jums atrodo aktuali“, – sako pašnekovė.
Transporto saugos administracijos priežiūros departamento specialistė priduria, kad pačiam tapus ne eismo įvykio stebėtoju, o nukentėjusiuoju, labai svarbus yra streso valdymas.
„Jei į eismo įvykį patekome patys, tai pirmiausia, ką turime padaryti, nusiraminti ir pasistengti nepanikuoti. Kaip žinoma, eismo įvykis visuomet yra didelis netikėtumas, stresinė situacija, tačiau suvaldę emocijas, į jį reaguosime adekvačiai ir, tikėtina, greičiau priimsime sprendimus bei padėsime kitiems eismo dalyviams.
Jei vis dėlto nepavyksta susiimti į rankas, nebijokite prašyti pagalbos aplinkinių. Jei nieko nėra šalia, visada skambinkite bendruoju pagalbos telefonu. Pats pirmiausias numeris yra 112. Būtent šituo numeriu reiktų skambinti įvykus eismo įvykiui ir tiksliai įvardinti eismo įvykio vietą, nukentėjusiųjų bei automobilių skaičių“, – sako K.Klasavičienė.
Specialistė pastebi, kad jeigu autoįvykio metu nenukentėjote ir šalia nėra žmonių, kuriems taip pat būtų reikalinga pagalba, derėtų nepamiršti tinkamai pažymėti avarijos vietą ar autoįvykio detales.
„Jei eismo įvykyje nėra nukentėjusiųjų, pirmiausia reikėtų įvertinti jo sudėtį, sunkumą ir pažymėti eismo įvykio vietą: įjungti avarinę šviesos signalizaciją, o važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Priminsiu, gyvenvietėje ne arčiau kaip 25 metrų atstumu, o ne gyvenvietėje – ne arčiau kaip 50 metrų atstumu. Jei eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, būtina dėvėti šviesą atspindinčią liemenę“, – teigia pašnekovė.
Taip pat derėtų nepamiršti, kad įvykius nelaimei kelyje, jo dalyviams būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją. O abejojantiems, kaip tai padaryti, specialistė siūlo kreiptis į draudimo bendrovę.
„Jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl aplinkybių, tai reiktų užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Joje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems dalyviams pasirašyti. Jei kyla klausimas, kaip reikia užpildyti teisingai, abejojate kažkuo, tiesiog skambinkite draudimo kompanijai. Neabejoju, kad ji ir padės, ir atsakys į jums rūpimus klausimus. Taip išvengsite didelių klaidų“, – pataria K. Klasavičienė.
Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento specialistė primena, kad kelyje susidūrus su gyvūnu, reikėtų nepamiršti, kad tam galioja tos pačios taisyklės: praneškite apie tai tarnyboms, pažymėkite gyvūną kaip kliūtį, fotografuokite transporto priemonę.
Pokalbio klausykitės radijo įraše.
Parengė Miglė Valionytė
