Artėjant šiltajam metų sezonui, Neringos savivaldybė viena pirmųjų paskelbė, jog šią vasarą išsinuomoti elektrinį paspirtuką, riedį ar triratį nepavyks – nuo šio sezono jų nuoma bus uždrausta. Palangos miesto savivaldybė dar prieš keletą metų dalyje miesto apribojo šių transporto priemonių eismą.
Ta proga portalas LRT.lt nusprendė pasidomėti, kokių pokyčių šalies miestai planuoja šiemet. O jų bent jau Vilniuje tikrai bus.
Vilnius žada daugiau tvarkos ir saugumo
Kaip LRT.lt pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Judumo strategijos skyriaus ekspertas Edgaras Stankevičius, besiruošiant paspirtukų sezonui baigiamos rengti Dalijimosi mikromobilumo transporto priemonėmis (tiek įprastais, tiek elektriniais dviračiais ar paspirtukais) paslaugų Vilniaus miesto savivaldybėje teikimo taisyklės.
Anot pašnekovo, šių taisyklių tikslas yra apibrėžti pagrindinius reikalavimus dalijimosi paslaugų teikėjams, apimant būtinuosius saugumo, švietimo, statymo, priežiūros ir aptarnavimo reikalavimus.
„Sieksime įvesti daugiau tvarkos taikant ribojimus paspirtukų statymui tam tikrose zonose. Kartu tai užtikrins saugumą pėstiesiems – apribojant paspirtukų greitį tam tikrose pėsčiųjų zonose ar gatvėse, kur intensyvūs pėsčiųjų srautai. Bendras siekis yra įvesti daugiau tvarkos mieste dėl paspirtukų ir kitų mikromobilumo transporto atžvilgiu“, – teigė E. Stankevičius.
Detalizuodamas planuojamus pokyčius, E. Stankevičius atskleidė, jog siekiant užtikrinti didesnę tvarką Vilniuje ketinama įvesti apribojimus paspirtukams statyti įvairiose pėsčiųjų zonose, reprezentatyviose vietose, pavyzdžiui, Katedros, Kudirkos, Lukiškių aikštėse.
Taip pat ir kitose masinio susitelkimo vietose, išskiriant tam tikras leistinas koncentruotas minėtų mobiliųjų transporto priemonių statymo vietas.
Ribos greitį
Vilniaus miesto valdžia, E. Stankevičiaus teigimu, siekdama didesnio tiek pačių dviračių ar paspirtukų vairuotojų, tiek ir pėsčiųjų saugumo, šiemet spręs ir greičio mažinimo problemą. Atsižvelgiant į tai, planuojami tam tikri ribojimai.
„Ketiname riboti greitį Senamiestyje ir ypač pėsčiųjų gatvėse, kur dideli pėsčiųjų, turistų srautai, pavyzdžiui, Vokiečių, Savičiaus, Vilniaus, Pilies ir kitos gatvėse. Norėčiau priminti, kad pagal Kelių eismo taisykles paspirtukas prilyginamas motoriniam dviračiui, todėl greitis eisme ribojamas iki 25 km/h. Tad Senamiestyje, kur vyrauja gyvenamoji zona, paspirtukų greitį numatoma riboti iki 20 km/h, o pėsčiųjų gatvėse dar labiau – iki 15 km/h“, – atskleidė pašnekovas.
Savivaldybės atstovo teigimu, Vilniuje numatoma ir ramaus eismo zonų plėtra, kur dviratis ar paspirtukas gali važiuoti bendrame sraute kartu su automobiliais.
Pirma naujovė, anot pašnekovo, laukia jau nuo birželio 1 dienos – tai dviračių gatvė, skirta užtikrinti geresnes sąlygas dviratininkams. „Tokiose gatvėse prioritetas bus dviratininkams, judantiems bendrame sraute su automobiliais. Greitis ribojamas iki 30 km/h, negalima lenkti“, – pridūrė E. Stankevičius.
Šiemet Vilniaus valdžia planuoja nutiesti ir sutvarkyti daugiau kaip 20 kilometrų dviračių takų. Nauji dviračių takai numatomi T. Narbuto, P. Vileišio, A. Goštauto, Dariaus ir Girėno bei kitose gatvėse.
Palanga planuoja riboti nuomos paslaugų zonas
Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas LRT.lt teigė, kad kurortas artimiausiu metu nenumato jokių naujovių paspirtukų, riedžių ir panašių transporto priemonių vairuotojams.
Šiuo atveju Palanga jau anksčiau nustatė, kad nuo birželio 1-os iki rugsėjo 1-os dienos eismas dviračiais, vadinasi, ir paspirtukais bei kitomis panašiomis priemonėmis, draudžiamas pagrindinėje kurorto promenadoje – J. Basanavičiaus gatvėje. Ištisus metus toks eismas taip pat draudžiamas Birutės parke bei Meilės alėjos atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Birutės kalno.
Pasak R. A. Mikalkėno, Palangos miesto taryba nebuvo nustačiusi ir neplanuoja nustatyti viešųjų vietų, kuriose būtų leidžiama teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas, yra numatytos viešosios vietos tik dviračių nuomos paslaugoms.
„Tačiau Palangos miesto savivaldybė svarsto galimybę apibrėžti, kuriose kurorto vietose tokių paslaugų teikimas būtų negalimas. Kartu nustatyti, jog leidimai teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas privačiose valdose nebūtų išduodami, jei tokia veikla bus norima verstis prie pėsčiųjų takų ar kitose vietose, kur yra dideli pėsčiųjų srautai ar intensyvus transporto eismas“, – sakė Palangos savivaldybės atstovas.
Laukia policijos reidai
Savo ruožtu laikinoji sostinė LRT.lt patikino, jog kol kas jokių pokyčių paspirtukų vairuotojams neplanuoja.
„Konkrečių draudimų elektrinių paspirtukų, riedžių ir kitų panašių transporto priemonių naudotojams Kaune neplanuojame. Kaip tik manome, kad tai yra puiki judėjimo priemonė mieste. Įgudę ir atsargūs vairuotojai aplinkiniams pavojaus nekelia, tad šiuo atveju būtų kur kas svarbiau kalbėti apie vairavimo kultūrą“, – pažymėjo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Klaipėdos miesto atstovai atskleidė, kad šiemet paspirtukų vairuotojai sulauks policijos pareigūno dėmesio.
„2022 m. pirmą pusmetį policija yra numačiusi atlikti 15, priklausomai nuo sezoniškumo, dviračių transporto priemonių elgesio kelyje patikrinimų: ar vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių, vyks blaivumo patikrinimai, liemenių dėvėjimo, žibintų naudojimo ir kitų numatytų prievolių“, – portalui sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vyr. specialistė Lina Žemaitytė.
