Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) LRT.lt patvirtino, kad jau antrą šių metų ketvirtį pagrindiniam šalies keliui Vilnius–Kaunas bus suteiktas automagistralės statusas. Tai reiškia, kad šiltuoju metų periodu minėta infrastruktūros arterija galėsime važiuoti greičiau, t. y. nebe 120, o 130 km/h. Vis dėlto tokį sprendimą pateisina ne visi.
Toliau maitinsime Rusiją?
Ekonomistas Raimondas Kuodis dar prieš 6-erius metus, vos paskelbus apie planus Vilnius–Kaunas transformuoti į automagistralę, atkreipė dėmesį, kad važiuoti greičiau yra ekonomiškai nenaudinga patiems vairuotojams.
„Galingas antisocialinis veiksmas, pašeriantis naftos tiekėjus (apimant Rusiją, #TS-LKD): sutaupyto laiko vertė, važiuojant 130 km/h, su dabartinėmis algomis, yra gerokai mažesnė už didesnes išlaidas degalams, kurios priklauso nuo greičio“, – savo paskyroje „Facebook“ anuomet rašė R. Kuodis.
Tą pačią mintį jis vėl pakartojo ir šių metų vasario pabaigoje pažymėdamas, jog Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje leidimas važiuoti greičiau tik padidins degalų, kuriems naudojama rusiška nafta, poreikį ir ekonomiškai neduos naudos.
„Primenam, kad nafta degalams iš ten (Rusijos – LRT.lt). (...) Sutaupytas laikas su dabartinėmis algomis beveik 10 kartų mažiau vertas nei sudegintų degalų vertė“, – prieš keletą savaičių vėl rašė ekonomistas.
Sąnaudas lemia keli faktoriai
LRT.lt kalbintas Vilnius Tech universiteto Automobilių inžinerijos katedros lektorius Donatas Kriaučiūnas teigė, jog transporto priemonės sąnaudas lemia daugybė faktorių, tačiau apibendrintai galima išskirti dvi pagrindines jų grupes: tai automobilio konstrukcija ir važiavimo režimas.
„Automobilio konstrukcijos pakeisti negalime, tačiau gamintojas įvertina automobilio tipą ir galimas eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, ar tai kompaktinis miesto automobilis, ar padidinto pravažumo visureigis. Atitinkamai pagal tai yra parenkamas variklio tipas, galingumas, pavarų skaičius ir kiti faktoriai, kurie lemia variklio alkūninio veleno sūkius ir galingumą esant tam tikram greičiui“, – aiškino pašnekovas.
Todėl mažo miesto automobilio degalų sąnaudos užmiestyje, anot D. Kriaučiūno, padidėja, nes važiuojant didesniu greičiu vidaus degimo variklis veikia esant dideliems alkūninio veleno sūkiams. „Kita pusė, ką įvertina gamintojai, yra oro ir riedėjimo pasipriešinimai, kurie riboja maksimalų važiavimo greitį ir taip pat sudaro apkrovą varikliui. Šiuo atveju, kuo didesnė apkrova, tuo daugiau energijos bei degalų reikia tai apkrovai įveikti“, – tęsė lektorius.
Ekspertas pažymi, jog degalų sąnaudas lemia ir pats vairuotojas bei jo pasirenkamas važiavimo režimas. Esant dideliems variklio sūkiams, nuolat pagreitėjant, tempiant krovinį, važiuojant pakrautu automobiliu ar dideliu greičiu, degalų sąnaudos taip pat padidėja, lyginant su atvejais, kai važiuojama pastoviu greičiui, nedideliais variklio sūkiais.
„Iš pradžių, didėjant važiavimo greičiui maždaug iki 60–90 km/h, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos, degalų sąnaudos mažėja. O po to pradeda didėti, nes didėja tiek sūkiai, tiek pasipriešinimai, juos reikia nugalėti norint palaikyti pastovų važiavimo greitį“, – aiškino D. Kriaučiūnas.
Suvartotų apie 1,5 litro daugiau degalų
Vilniaus tech universiteto lektoriaus teigimu, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ir pavarų dėžės, optimalus važiavimo greitis siekia apie 60–90 km/h, o degalų sąnaudos yra mažiausios.
„Esant šiam greičiui oro pasipriešinimo jėga, stabdanti automobilį, yra nedidelė, o ir važiuojant aukščiausia pavara variklio sūkiai išlieka minimalūs. Automobilių gamintojai, žinodami, kad bandymai, kurių metu nustatomos degalų sąnaudos ir CO2 emisija, atliekami apie 80 proc. važiuojant greičiu, mažesniu nei 100 km/h, ir tik apie 20 proc. pagreitėjant iki 130 km/h, taip pat parenka tinkamą greitį, kuriuo važiuojant degalų sąnaudos yra mažiausios“, – naujų automobilių bandymų subtilybes atskleidė D. Kriaučiūnas.
Paprašytas įvertinti, kiek atitinkamai išauga vidutinės degalų sąnaudos palaipsniui didėjant greičiui nuo 90 iki 130 km/h, pašnekovas pažymėjo, jog skirtumas gali siekti 20–30 proc. Tad padidinus greitį nuo 120 iki 130 km/h, koks netrukus turėtų būti maksimalus leistinas kelyje Vilnius–Kaunas, vidutinio lengvojo automobilio sąnaudos galėtų išaugti apie 1–1,5 litro.
Svarbu nevartoti, o ne pirkti iš kitur
Ekonomistas R. Kuodis pažymi, jog, karo prieš Ukrainą kontekste, norint mažinti priklausomybę nuo Rusijos, svarbiau nevartoti, o ne pirkti iš kitur.
„Tas pats galioja degalams, kurie gaminami iš „Urals“ naftos. Valdžios galėtų kiek apsitvarkyti – sumažint maksimalų greitį magistralėse, nebevaryti darbuotojų ir moksleivių į vieną 8 h kamštį, fūras perkelti ant geležinkelio ir pan.“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė R. Kuodis.
Tad kiek bus suvartota papildomai degalų, kai tarp Vilniaus ir Kauno galėsime važiuoti greičiau? LAKD duomenimis, vidutinis metinis eismo intensyvumas šioje kelio dalyje siekia apie 30 tūkst. automobilių per parą.
Atsižvelgiant į tai, jog tarp minėtų miestų yra apie 100 kilometrų ir kiek maždaug išauga automobilio sąnaudos padidėjus greičiui nuo 120 iki 130 km/h, galima daryti labai apibendrintą išvadą, jog bendras degalų suvartojimas šalyje išaugtų bent 30–45 tūkst. litrų per parą.
Ar sutaupytas laikas atsiperka finansiškai?
Kartu galima labai apytiksliai paskaičiuoti, ar lietuviams apsimokėtų minėtu keliu važiuoti greičiau. LAKD duomenimis, padidinus maksimalų leistiną greitį iš Vilniaus į Kauną būtų galima nuvažiuoti maždaug 4 minutėmis greičiau negu iki šiol.
Atsižvelgiant į šiandienos degalų kainas, kurios jau svyruoja apie 1,7–1,8 euro už litrą, atitinkamai kelionė pabrangtų apie 1,7–2,7 euro.
Tuo metu vidutinis mėnesio darbo užmokestis, remiantis Statistikos departamentu, pernai paskutinį ketvirtį į rankas siekė 1059 eurus, o tai sudaro apie 5,51 euro už valandą (skaičiuojant, jog mėnesyje yra 24 darbo dienos ir dirbama 8 val. per dieną).
Tad per 4 sutaupytas minutes žmogus vidutiniškai uždirbtų apie 0,367 euro, nors degalams išleistų beveik 10 kartų daugiau.
Visi tekste pateikti skaičiavimai yra labai apytiksliai, siekiant iliustruoti situaciją. Realūs skaičiavimai gali nežymiai skirtis.
