Eismas

2021.12.03 05:30

Taršos mokesčiu besipiktinantys lietuviai jau permoka savo sveikata – puola ligos ir trumpėja gyvenimo trukmė

Eglė Girdenytė, LRT.lt2021.12.03 05:30

Automobilių taršos mažinimas – opi tema. Nors dauguma Europos šalių jau taiko automobilių taršos mokesčius arba įvairius ribojimus taršiausiems automobiliams, lietuviai siūlymą tokią tvarką įvesti Lietuvoje priima gana priešiškai. Taršius automobilius vairuojantys gyventojai nenori kasmet išleisti šimtų eurų mokėdami už taršą, tačiau medicinos, transporto ir gamtos mokslų mokslininkai pabrėžia, kad nereikėtų apsigauti, mat kiekvienas už taršą jau mokame, tik ne pinigine, o sveikatos ir gyvenimo trukmės išraiška.

Kalbėdami apie taršą, mokslininkai teigia, kad tokie reiškiniai kaip smogas ar nemalonus, dusinantis kvapas – tik nedidelė dalis to, kokią įtaką aplinkai ir žmogaus organizmui iš tiesų daro oro tarša. Mokslininkai teigia, kad dažnai kalbama apie tai, jog taršą reikia mažinti, tačiau rečiau paaiškinama, iš ko susideda toji tarša ir kokį realų poveikį turi žmonių sveikatai.

Tarša tampa ūmių ligų priežastimi

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja prof. Rūta Ustinavičienė teigia, kad automobilių sukeliama tarša pirmiausia turi įtakos žmogaus kvėpavimo sistemai ir didina tiek alerginių susirgimų, tiek bronchinės astmos, tiek vėžinių susirgimų riziką. Vis dėlto ji pabrėžia, kad toks automobilių sukeliamos taršos poveikis žinomas jau seniai, o dabar mokslininkai vis dažniau aptarinėja tai, kaip automobilių išskiriama tarša veikia žmogaus širdies kraujagyslių sistemą.

„Automobilių sukeliama tarša turi įtakos ne tik kvėpavimo takams. Smulkios dulkės – mikrodulkės ir nanodulkės pro kvėpavimo takus patenka į smulkias kraujagysles ir jose sukelia uždegimines reakcijas, o tai lemia krešulių susidarymą. Jos daro neigiamą poveikį širdies kraujagyslių sistemai, o per tam tikrą laiką gali lemti insultą, infarktą, žmogų gali pradėti kamuoti įvairios širdies kraujagyslių ligos.

Pastaruoju metu taršos poveikis žmogaus organizmui ir ryšys su įvairiomis ligomis yra ypač akcentuojamas moksliniuose tyrimuose ir pabrėžiama, kad automobilių taršos poveikis širdies kraujagyslių ligoms yra netgi didesnis nei kvėpavimo sistemai. Jei žiūrėtume viso pasaulio mastu, yra publikacijų, nurodančių, kad Indijoje ir Kinijoje, kur tarša yra didžiulė, pagrindinis insulto rizikos veiksnys yra būtent oro tarša. Taip pat yra mokslinių publikacijų, kuriose nurodoma, kad oro tarša turi įtakos Alzheimerio ligos vystymuisi“, – aiškina profesorė.

Prof. R. Ustinavičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad automobilių tarša turi įtakos ir kasdienei žmogaus savijautai, pavyzdžiui, dėl taršos poveikio gali dažniau skaudėti galvą. Mokslininkė pabrėžia, kad ypač svarbu įvertinti ir tai, ar asmenys, sportuojantys šalia judrių miestų gatvių labiausiai užterštose zonose, iš tiesų yra sveikesni. Anot jos, mokslininkai nuolat diskutuoja, ar sportas užterštose miesto vietose iš tiesų atsveria teršalų poveikį ir jų kiekį, kurį žmogus sportuodamas įkvepia.

„Jei žmogus užsiima fizine veikla – važiuoja dviračiu, bėgioja ar tiesiog vaikšto, tam reikėtų pasirinkti mažiau užterštas zonas, nes kitu atveju į sportuojančio ir giliau kvėpuojančio žmogaus organizmą patenka dar daugiau teršalų“, – pabrėžia prof. R. Ustinavičienė.

Negana to, mokslininkė pažymi, kad jau kiek daugiau nei prieš penkmetį Europoje atliktas tyrimas parodė, jog būtent dėl oro taršos poveikio kiekvieno europiečio gyvenimo trukmė sutrumpėja apie metus. Tiesa, ji teigia, kad situacija Lietuvoje kiek geresnė, tačiau taip pat neguodžia – dėl oro taršos poveikio sveikatai lietuvių gyvenimas vidutiniškai sutrumpėja apie pusmetį.

„Bet vėlgi visuomenės sveikatos požiūriu tai yra statistika ir individualiai konkrečiam žmogui mes negalėsime pasakyti, kad vienu ar kitu atveju ligos atsiradimui ar mirčiai įtakos turėjo oro tarša“, – komentuoja prof. R. Ustinavičienė.

Profesorė teigia, kad itin svarbu, jog net ir sumažinus dabar automobilių sukeliamą oro taršą žmonės lengviau atsikvėpti galės tik po kurio laiko ir norint pajusti teigiamą poveikį turės praeiti dar dešimtys metų.

Skirtingos medžiagos – vis kitas nuodas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius TECH“) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas teigia, kad kalbant apie automobilių taršos poveikį žmogaus sveikatai reikėtų nepamiršti, kad jau dešimtmečius akcentuojama jos įtaka klimato kainai. Mokslininkas primena, kad automobilių išmetamos CO2 dujos pirmiausia prisideda prie klimato kaitos pokyčių, kadangi atmosferoje didėjanti CO2 koncentracija blogina šiluminių spindulių atsispindėjimą nuo Žemės atgal į kosmosą. Vis dėlto jis pabrėžia, kad į klimato kaitą numojantiesiems ranka reikėtų žinoti ir apie kitų teršalų vaidmenį mūsų gyvenime.

Doc. dr. S. Pukalskas aiškina, kad važiuojant automobiliui į aplinką išmetamas anglies monoksidas žmogaus organizmą veikia kaip smalkės. Anot jo, anglies monoksidui patekus į žmogaus organizmą kraujo kūneliai jungiasi būtent su juo, o ne deguonimi ir dėl to organizmas labai greitai apnuodijamas. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad nuo šio nuodo žmones apsaugo kataliziniai deginių neutralizatoriai, tik, deja, ne visuose automobiliuose jie veikia kaip pridera ar apskritai yra.

Kitas komponentas, kurį išmeta automobiliai, – angliavandeniliai. Mokslininkas aiškina, kad jie dažniausiai išsiskiria iš nesudegusių degalų arba variklio alyvos, tačiau jų įvairovė – gana didelė.

„Jų yra įvairiausių, todėl ir jų poveikis yra įvairus. Vieni žmogaus organizmui turi kancerogeninį poveikį, kiti – mutageninį, treti prisideda prie smogo formavimosi, ketvirti, pavyzdžiui, metanas, daug stipriau nei CO2 dujos prisideda prie klimato atšilimo. Dar kiti angliavandeniliai prisideda prie bendro aplinkos užterštumo, suteikia specifinį nemalonų kvapą, kuris tai pat dirgina kvėpavimo takus“, – aiškina doc. dr. S. Pukalskas.

Mokslininkas teigia, kad dar vienas svarbus komponentas – azoto oksidai, kurių didesnį kiekį išmeta senesni dyzeliniai automobiliai, mat naujausi modeliai turi jų neutralizavimo sistemas. Azoto oksidai, doc. dr. S. Pukalsko teigimu, dirgina kvėpavimo takus, o tai reiškia, kad žmonėms, turintiems kvėpavimo takų sutrikimų, tampa sunkiau kvėpuoti. Jis primena, kad būtent dėl azoto oksidų formuojasi ir rūgštiniai lietūs.

Galiausiai kaip vieną didžiausių nuodų, kuriuos į aplinką išmeta automobiliai, transporto inžinerijos mokslų daktaras įvardija kietąsias daleles.

„Kietosios dalelės yra didžiausias teršalas, nes turi ne tik anglies, bet ir kitų medžiagų, kurias pritraukia. Tos medžiagos yra įvairios – anglis yra labai aktyvi ir nori jungtis su viskuo, kas pasitaiko jos kelyje, tad kietųjų dalelių poveikis yra labai pavojingas. Visa tai, ką turi kiti teršalai, kietoji dalelė turi savyje“, – akcentuoja mokslininkas.

Dėl taršos trumpėja gyvenimo trukmė

Prof. R. Ustinavičienė taip pat atkreipia dėmesį į kietųjų dalelių poveikį žmogaus sveikatai. Ji teigia, kad dažnai ginčijamasi dėl degalų rūšių, svarstoma, kodėl medikai nemėgsta dyzelino, tačiau priežastis yra viena: dyzelinas išmeta daug smulkių kietųjų dalelių, kurios ir yra atsakingos už žmogaus organizme kylančias uždegimines reakcijas.

„Šios dalelės keliauja giliai į organizmą, o tai pabrėžia dyzelino kenksmingumą. Būtent dėl to, jei tenka stovėti spūstyse, rekomenduoju nuolat atsižvelgti į tai, koks automobilis stovi priekyje, ir, jei varomas dyzelinu, reikėtų neprivažiuoti labai arti, kad į jūsų automobilį patektų kuo mažiau jo išmetamųjų dujų. Dar geriau – pakeisti klimato kontrolės nustatymus, kad į automobilį nebepatektų oro iš lauko. Dyzelinu varomam automobiliui pradėjus važiuoti, esant žemiems sūkiams, išmetamas teršalų kiekis bus gana didelis, dėl to, saugant save, reikėtų pasirūpinti, kad tie teršalai nepatektų į jūsų vairuojamo automobilio vidų“, – rekomendacijomis dalijasi prof. R. Ustinavičienė.

Mokslininkė pabrėžia, kad labiau savo sveikata turėtų rūpintis ir pėsčiomis keliaujantys eismo dalyviai. Anot jos, einant į darbą ar nusprendus tiesiog pasivaikščioti reikėtų vengti eiti šalia judrių gatvių. Prof. R. Ustinavičienė teigia, kad, nepaisant to, jog gali atrodyti, kad taršos išvengti nepavyks bet kurioje miesto vietoje, jos koncentracija šalia gatvių visuomet yra didesnė.

„Svarbiausia – neiti šalia judrių gatvių, pasirinkti toliau nuo jų esančius takus, žaliąsias zonas. Galbūt dėl to atstumas iki tikslo padidės, tačiau tokiose vietose oras bus švaresnis, o žalingas poveikis sveikatai – mažesnis. Žinoma, kitose šalyse žmonės imasi kitokių sprendimų. Ką galime pamatyti Japonijoje ar Kinijoje? Saugodamiesi taršos poveikio, žmonės dėvi medicinines kaukes. Ten įprasta, jog eismą reguliuojantys pareigūnai nuolat dėvi kaukes, kad sumažintų teršalų poveikį sveikatai. Svarbu tai, kad pandemijos laikotarpiu, kai kaukių dėvėjimas netgi lauke buvo privalomas, Lietuvos alergologai fiksavo mažiau alerginių reakcijų“, – įžvalgomis dalijasi profesorė.

Prof. R. Ustinavičienė teigė, kad siekiant sumažinti taršos poveikį žmonių sveikatai pirmiausia reikėtų priemonių, kurios padėtų sumažinti dyzelinių automobilių naudojimą, o tai, anot jos, galėtų būti ir planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis.

„Medikai tikrai pritaria, kad taršą reikia mažinti, tačiau kaip tai padaryti, reikia diskutuoti. Jei kalbėtume apie automobilių taršos mokestį, jo dydis turėtų būti toks, kad žmonės pradėtų galvoti, jog galbūt reikia ką nors pakeisti, nes mokėti už taršą yra brangu. Be abejonės, toks mokestis būtų veiksmingas, jis neturėtų būti vienkartinis, negana to, ir automobilių techninė apžiūra turėtų būti vykdoma griežčiau. Miestuose važinėja daugybė automobilių su neveikiančiais ar išpjautais katalizatoriais, dėl to žmonių sveikatai kylanti rizika tik dar labiau didėja“, – akcentuoja prof. R. Ustinavičienė.

Situacija šalyje negerėja

Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkė doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė pabrėžia, kad didelį poveikį oro taršai turi visos transporto rūšys – geležinkelio, oro, vandens ir kelių transportas, tačiau itin svarbu yra tai, jog per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo ne tik automobilių, bet ir sunaudojamų degalų kiekis.

„Kasmet lietuviai sunaudoja vis daugiau degalų, kiekvienais metais fiksuojamas 3–7 proc. augimas, tačiau labiausiai nerimą kelia pačių taršiausių – dyzelinių – degalų dalis. Per pastaruosius dešimt metų ji išaugo nuo maždaug 60 iki 80 procentų. Ne mažiau svarbu, kad transporto sektorius šiuo metu sukuria apie 30 proc. Lietuvoje esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų“, – sako doc. dr. J. Žaltauskaitė.

Mokslininkė antrina kolegai ir pabrėžia, kad svarbu ne tik faktas, jog transporto priemonės teršia aplinką, bet ir tai, kokie konkretūs teršalai patenka į aplinką. Ji taip pat išskyrė, kad pagrindiniai teršalai, kuriuos automobiliai išmeta į atmosferą, yra anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) bei sieros oksidai. Doc. dr. J. Žaltauskaitė pabrėžia, kad transporto sektorius yra pagrindinis azoto oksidų antropogeninis taršos šaltinis, į orą išmetantis 60–70 proc. visų Lietuvos azoto oksidų emisijų.

„Be abejo, kelių transportas yra pagrindinė transporto sektoriaus dalis, generuojanti taršą azoto oksidais. Būtent kelių transportas išskiria daugiau nei 80 proc. visų transporto azoto oksidų emisijų. Šių teršalų išmetimas, kalbant apie transporto sektorių, per pastarąjį dešimtmetį svyravo labai nežymiai, tačiau reikėtų pabrėžti, kad didžioji dalis – daugiau kaip 60–70 proc. – išmetamų azoto oksidų susidaro sunkiojo transporto sektoriuje“, – aiškina mokslininkė.

Gamtos mokslų daktarė taip pat teigia, kad transporto sektorius ir ypač dyzeliną naudojančios transporto priemonės išmeta daugiau nei 20 proc. visų Lietuvos kietųjų dalelių emisijų. Anot pašnekovės, transporto priemonių išmetamų kietųjų dalelių emisijos vis dar yra neišsprendžiama problema, mat jų mažinimas iki šiol yra neveiksmingas, todėl jų kiekis beveik nekinta. Mokslininkė pažymi, kad nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) transportas išmeta kiek daugiau nei 10 proc., o sieros dioksido transporto sektorius išmeta nežymią dalį, bet per pastaruosius metus ji vis tiek šiek tiek paaugo.

Doc. dr. J. Žaltauskaitė aiškina, kad didžioji dalis minėtų teršalų išsiskiria degant degalams, tačiau kartais nemažas teršalų kiekis išsiskiria ir kitais atvejais. Ji pateikė pavyzdį, kad NMLOJ gali išsiskirti iš degalų bako ar pilant degalus.

Mokslininkė neabejoja, kad taršos mažinimo priemonės yra būtinos, ir atkreipia dėmesį į tai, jog būtent dėl dyzelinių automobilių išskiriamų kietųjų dalelių Europos Sąjunga nori griežčiau riboti dyzelinių automobilių judėjimą dideliuose miestuose. Ji akcentuoja, kad vis dažniau galima išgirsti apie iniciatyvas, kai didmiesčiai stengiasi riboti dyzelinių automobilių patekimą į centrines miesto dalis. Vis dėlto pašnekovė atkreipia dėmesį, kad siekiant sumažinti taršą reikia diskutuoti ne tik apie ribojimus ir papildomus mokesčius, bet ir apie realų taršos ir jos mažinimo poveikį visuomenės gyvenimui.

„Susiklosčiusi gana ydinga praktika visas reformas ar naujas priemones bandyti grįsti vien tik politikos tikslais, kuriuos mums neva primeta Europos Sąjunga. Juk taršos mažinimo pliusus visų pirma pajustume patys, tai yra visa visuomenė, kuri ir turi prisidėti prie to, kad tarša mažėtų. Žmonių gerovė ir sveikata yra neatsiejama nuo švarios aplinkos. Todėl, jei mums pavyktų pasiekti akivaizdų kelių transporto taršos plačiąja prasme sumažinimą, tai kvėpuotume švaresniu oru, dirvožemis būtų mažiau užterštas, mažiau teršalų būtų nuplaunama į vandens telkinius, mus vargintų mažesnis triukšmas ir pan.

Be to, nereikėtų akcentuoti vien tik transporto sektoriaus daromo neigiamo poveikio klimatui ir grįsti mokesčių bei ribojimų vien šiuo aspektu, nes visuomenėje gali susiklostyti nuostata, kad kova su klimato kaita sukelia tik nepatogumų, lemia padidėjusias išlaidas. Reikėtų nepamiršti akcentuoti ir teigiamų transporto taršos mažinimo aspektų, juk jeigu mes mažinsime automobilių taršą, tai mažės ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, bet ir kitų kenksmingų junginių, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, kai kurių organinių teršalų, išmetimas“, – pabrėžia doc. dr. J. Žaltauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt