Elektromobilių pirkėjams daugiausia nerimo kelia, kokį atstumą nuvažiuos viena įkrova. Nors rinkoje galima rasti labai panašių rodiklių elektromobilių, realios galimybės dažniausiai skiriasi. Tad kaip pirkėjams neapsigauti? Ar galima pasitikėti pardavėjais, kurie žada, kad iki galo įkrovę bateriją elektromobiliu nuvažiuosite 500 km, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Šiuo metu naujų automobilių pardavėjai nurodo pagal pasaulinę WLTP (angl. Worldwide Harmonized Light-Duty Vehicle Test Procedure) metodiką išbandytų automobilių išmetamas anglies dvideginio (CO2) emisijas bei degalų sąnaudas, o elektromobilių atveju – kiek gali nuvažiuoti viena baterijos įkrova. Nuo 2021 m. pradžios naujasis WLTP standartas pakeitė prieš beveik tris dešimtmečius sukurtą NEDC (angl. New European Driving Cycle) metodiką ir visuotinai pripažįstamas kaip tikslesnis ir kur kas artimesnis realioms važiavimo sąlygoms.
Nepaisant permainų, net ir pagal WLTP metodiką išbandytų elektromobilių oficialiai deklaruojamos galimybės neretai prasilenkia su realybe. Elektromobilių entuziastas ir tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas, kasdien važinėjantis „Tesla Model S“ ir išbandantis daugumą mūsų rinkoje pasirodančių elektra varomų automobilių, teigia, kad WLTP standartas kur kas pranašesnis už NEDC ir labai pasistengus bei esant palankioms sąlygoms įmanoma pasiekti tai, ką deklaruoja gamintojas.
„Vis dėlto būtina suprasti, kad WLTP nėra vienas skaičius. Pastebiu, kad mūsų pardavėjai, reklamuodami elektromobilius, itin pamėgo nurodyti miesto sąlygomis nuvažiuojamą atstumą. Pavyzdžiui, teigiama, kad automobilis nuvažiuoja 650 km, o gamintojas kitose šalyse nurodo 480 km. Tad mūsų šalies pardavėjai žongliruoja skaičiais ir tai nėra gerai, nes pirkėjai nusivilia, kai elektromobilis nuvažiuoja pastebimai mažiau nei reklamuojama“, – pastebi D. Jakas.
Korėjietiškų elektromobilių privalumai
Kalbėdamas apie realių ir teorinių galimybių skirtumus jis prisiminė atvejį, kai elektromobilių lenktynėse Vilnius–Palanga dalyvavusi „Hyundai Kona“, kuri pagal WLTP standartą gali nuvažiuoti 484 km, net pasinaudojus visais įmanomais ekonomiško vairavimo patarimais tikslą pasiekė likus 1 proc. baterijos įkrovos.
Vis dėlto elektromobilių entuziastas pripažįsta, kad korėjiečių gaminami elektromobiliai bene geriausiai atitinka gamintojų pažadus. Tuo jis įsitikino praėjusią vasarą, kai su žurnalistu Vitoldu Miliumi elektriniu „Kia e-Niro“ apvažiavo Lietuvos perimetrą arčiausiai pasienio esančiais asfaltuotais keliais. Ekipažas per 22 valandas iš viso nuvažiavo 1176 kilometrus ir pasiekė šalies rekordą – iki tol niekas nebandė Lietuvos apvažiuoti elektromobiliu.
„Tuomet „Kia e-Niro“ maloniai nustebino, nes įveikėme beveik 400 kilometrų iki pirmojo įkrovimo ir dar liko keliasdešimt kilometrų atsargai. Pagal savo patirtį buvau nusiteikęs gerokai pesimistiškiau. Išvažiavus iš Palangos buvo apie 90 proc. baterijos, o pasiekus Druskininkus dar liko atsargų, nors, mano skaičiavimais, jau turėjome stoti pakeliui“, – praėjusios vasaros kelionę prisiminė D. Jakas.
Į „Kia e-Niro“ montuojama 64 kWh talpos baterija, kuri aušinama ir šildoma skysčiu, todėl ilgesnėse kelionėse neperkaista. Be to, tokia sistema leidžia nusekusias energijos atsargas atstatyti sparčiau, nesijaudinant dėl įkrovimo metu kylančios baterijos temperatūros.
Pagal WLTP metodiką viena įkrova šis elektromobilis įveikia 455 km, o didžiausia baterijos įkrovimo galia – 77 kW. Tai užtikrina trumpesnes įkrovimo sesijas. Žinoma, gamintojai stengiasi, kad nauji modeliai viena įkrova nuvažiuotų vis didesnius atstumus.
Nepasiteisinantys pažadai
D. Jakas pripažįsta, kad korėjiečių elektromobiliai išsiskiria rinkoje ekonomiškumu ir tuo, kad deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas yra artimas realioms sąlygoms. Jis taip pat pastebi, kad „Teslos“ gamintojai mėgsta nurodyti pačius optimistiškiausius skaičius (tiek nuvažiuojamo atstumo, tiek pagreičio), tačiau jie pasiekiami tik esant idealiausioms sąlygoms.
„Premium“ elektromobilių bėda ta, kad neskatina vairuoti taupiai. Taip, važiuojant vidutiniu 90 km/val. greičiu galima pasiekti gerų rezultatų, bet kas taip važinėja? O spaudžiant, pavyzdžiui, „Audi e-tron“ yra vienas neekonomiškiausių. Tačiau aš tokius automobilius vertinu iš kitos pusės – jis yra labai komfortiškas, gerai važiuoja, bet juo itin brangu važinėti, palyginti su kitais elektromobiliais. Kita vertus, nemanau, kad „e-tron“ pirkėjai labai skaičiuoja, kiek kainuoja nuvažiuoti šimtą kilometrų, nes papildomi keli eurai – jau neesminis dalykas, kai už automobilį sumokėta apie 100 tūkst. eurų“, – sako D. Jakas.
Vertindamas mažesnius miesto elektromobilius, jis „Honda e“ ir „Mini Electric“ išskyrė kaip ne tokius ekonomiškus.
Patarimai elektromobilių pirkėjams
Tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius daug kartų susidūrė su žmonėmis, nusivylusiais realiomis elektromobilių galimybėmis. Todėl apie elektra varomą transportą svarstantiems vairuotojams visada pataria pirmiausia kuo plačiau pasidomėti planuojamu pirkiniu, konsultuotis ne tik su pardavėjais, bet ir kitais specialistais, jau turinčiais patirties.
„Būtina patikrinti, kokius WLTP duomenis nurodo pardavėjai. Be to, aš labiau pasitikiu JAV rinkoje parduodamiems automobiliams taikomo EPA standarto skaičiais, kurie yra apie 20–30 proc. mažesni nei WLTP, todėl dar geriau atspindi realias sąnaudas. Tiesa, EPA standartas taikomas tik JAV rinkoje parduodamiems automobiliams. Dėl šios priežasties elektromobiliai kaip „Renault Zoe“, „Volkswagen ID3“ ar elektriniai „Peugeot“ nebandomi pagal šią metodiką“, – teigia D. Jakas.
Pasitaiko atvejų, kai naujus modelius pirkėjai užsako matydami tik nuotraukas, tačiau D. Jakas vienareikšmiškai pataria esant galimybei patiems išbandyti elektromobilius, pavyzdžiui, išsinuomoti parai iš automobilių dalijimosi paslaugas teikiančių įmonių. Neretai po tokių bandomųjų važiavimų žmonės iš esmės pakeičia nuomonę ir renkasi tuos, kurie iš pradžių nė nebūna įvardijami kaip favoritai.
