Aptakios kėbulo linijos, o po kapotu – švelniai urzgiantis variklis. Taip pasitinka naujoji „Mazda CX-30“, kuri taikosi būti mažų miesto visureigių etalonu. Nors iš pirmo žvilgsnio ji labiau primena peraugusį hečbeką, tačiau jos vamzdeliais teka mažo visureigio kraujas.
Automobilis atrodo stilingas ir skoningas. Visi tiek vidaus, tiek išorės elementai – gerai apgalvoti. Kitaip ir negali būti, juk „Mazda“ mini 100-ąjį gimtadienį, o per tiek laiko dizaineriai išmoko sukurti automobilį, kuris kiekvienam tiktų.
Žinoma, dėl skonio nesiginčijama. Vieniems jis gali atrodyti per mažai agresyvus, kitiems gal nepatinka pati automobilio markė, tačiau visame pasaulyje šis automobilis vertinamas kaip vienas geriausių mažų miesto visureigių.

Salone – elegancija ir patirties dvelksmas
Paprastai naujuose automobiliuose būna įmontuota krūva ekranų, kurie vairuotojui ne tik padeda, bet kartais net ir blaško, CX-30 puikuojasi tik vienas ekranas. Ir jo visiškai užtenka. Norint pasinaudoti multimedijos funkcijomis, nereikia tiesti rankos – viską valdyti galima prie pavarų svirties sumontuotais mygtukais ir suktuku. Nors kai kuriems tai gali pasirodyti kaip atgyvena – pabandykite patys. Patogu, o ir rankos nuo vairo toli atitraukti nereikia. Vienu suktuku galima atlikti daugiau funkcijų nei naudojant daugybę liečiamų ekranų, kaip kad būna kai kuriuose automobiliuose. O ir atrodo visa tai stilingai.

Salone mažai šviečiančių elementų, važiuodamas naktį, jautiesi lyg malonioje prieblandoje. Salono apdaila – taip pat ne iš pigiausių medžiagų, o tai jaučiasi važiuojant nelygiu keliu. Automobilio viduje niekas nebarška, nekliba, nors pakaba ir nėra pati minkščiausia.
Vairavimo malonumą sustiprina patogios sėdynės. Jos tokios pat patogios, kaip jau išbandytame „Mitsubishi Eclipse Cross“. Japonai, matyt, atrado patogumo formulę ir dabar ją taiko gamindami kiekvieną automobilį. Jei prie vairo įsitaisytų aukštas žmogus ir net nebūtų susireguliavęs patogaus atstumo iki vairo, jam nugara nepavargtų, o tai didelis laimėjimas, ypač tolimose kelionėse.
Ilgesnėse kelionėse keleiviams gali nutirpti kojos
Nors viskas salone dera, skoninga ir patogu, tačiau vietos – mažoka. Lipdamas į mažą miesto visureigį, tikiesi rasti daugiau erdvės nei įprastame hečbeke, tačiau – deja. Jei aukštas vairuotojas susireguliuos sėdynę pagal savo poreikius, už jo įsitaisiusiam keleiviui teks melstis, kad kelionė netruktų ilgai, nes kitaip nutirps kojos.
Atsisėdęs ant galinės sėdynės, jautiesi apgautas. Automobilis atrodo nemažas, bet ant galinės sėdynės patogiausiai jaustųsi tik gležnas vaikas. O ir įlipti pro galines dureles nėra labai patogu.

Bet, jei neplanuojate kasdien vežioti augalotų keleivių, CX-30 tikrai taps galbūt net geriausiu draugu kelyje.
Navigacija ir spidometras – lange
Vienuose automobiliuose, norint pasinaudoti navigacija, reikia dairytis į multimedijos ekraną, kituose – į už vairo sumontuotą spidometrą, tačiau CX-30 to daryti nereikės. Tiek spidometras, tiek kelionės maršrutas yra rodomas lange. Tiksliau tariant – vaizdas atsispindi nuo priekinio stiklo ir yra rodomas vairuotojo akių aukštyje.
Turbūt pamanysite, kad tai labai blaško, tačiau nė velnio. Ryškumą ir aukštį galima pačiam reguliuotis, pasirinkus maršrutą navigacijoje, įspėjimai apie posūkius bus rodomi lange. Neįtikėtinai patogu, bet reikia priprasti. Žinoma, policijos pareigūnams tokie automobiliai nelabai patiktų, kadangi spidometro atspindys užgožia dalį priešais važiuojančio automobilio valstybinių numerių, tačiau mes – paprasti vairuotojai, mums reikia, kad būtų patogu. Mūsų noras – „Mazdai“ įsakymas.

Patogi langų apiplovimo sistema
Turbūt ne vienas yra matęs, kaip apiplaudami langus purkštukai langų skystį purškia į visas puses taip aptaškydami ir kitus automobilius. Be to, žiemą purkštukai neretai užšąla, o tai kiek apsunkina kelionę. CX-30 apipurškimo sistema sumontuota pačiuose valytuvuose. Niekas nesitaško, valytuvas apipilamas skysčiu ir langas švariai nuvalomas. Sunku pasakyti, ar tokia sistema sunkiau užšaltų žiemą, tačiau faktas toks – skysčio panaudojama, kiek reikia, ir jis neišpurškiamas veltui.

Degalų sąnaudos – lyg amerikietiški kalneliai
Išbandyta „Mazda CX-30“ „SKYACTIVE-G“ versija turi 2.0 litro „Dohc“ variklį, pasiekiantį 122 AG. Automobilyje sumontuota automatinė pavarų dėžė, tačiau ant vairo esančiomis svirtelėmis pavaras galima perjungti rankiniu būdu (įprasta naujuose automobiliuose, bet ne visuose veikia sklandžiai).

Važinėjant mieste, degalų sąnaudos perkopdavo 11 litrų šimtui kilometrų. Smagiau spustelėjus akseleratoriaus pedalą, degalų sąnaudų vidurkis siekdavo beveik 14 litrų šimtui kilometrų. Gal ekonomiškumas dabar matuojamas priešingai – kuo daugiau degalų sunaudoja, tuo ekonomiškesnis automobilis?
O kad jau visiškai viskas būtų neaišku – degalų sąnaudos užmiestyje, arba kaip mėgstama sakyti „trasoje“. Pradėjus skaičiuoti vidutines degalų sąnaudas iš pradžių važiuojant didelio intensyvumo gatvėmis, kuriose daug kur leistinas greitis yra daugiau nei 60 km/val., automobilis tarsi prarado apetitą. Pravažiavus miestą aplinkkeliais, degalų sąnaudos siekė vos daugiau kaip 6 litrų šimtui kilometrų.

Važiuojant didesniu greičiu ir nestojant spūstyse, automobilis tikrai stebina ekonomiškumu.