Eismas

2019.04.14 16:17

Mechaninė ar automatinė pavarų dėžė: kaip veikia ir ką reikia žinoti

LRT.lt2019.04.14 16:17

Kuri pavarų dėžė geriau – mechaninė ar automatinė? Šis klausimas vairuotojus dažniausiai suskirsto į dvi grupes. Tačiau šį kartą ne apie tai, kuri geriau, o apie esminius mechaninės ir automatinės pavarų dėžių veikimo skirtumus.

Mechaninė pavarų dėžė

Rankinis pavarų perjungimas – vieniems vairuotojams tai malonumas, kitiems košmaras. Tačiau, bent jau techniškai, mechaninė pavarų dėžė yra kur kas paprastesnė už automatinę.

Mechaninę pavarų dėžę sudaro kelios skirtingų dydžių krumpliaračių poros, sumontuotos ant skirtingų velenų. Vienas velenas sujungtas su varikliu ir perduoda jo galią į pavarų dėžę. Kitas velenas sujungtas su diferencialu ir ant jo gali būti sumontuoti trys, keturi ar penki skirtingo dydžio krumpliaračiai, atsižvelgiant į tai, kiek pavarų turi greičių dėžė.

Variklio ir diferencialo velenai sujungti per tarpinį veleną, ant kurio taip pat sumontuoti keli skirtingo dydžio krumpliaračiai.

Jungiant skirtingas pavaras, variklio galia perduodama per skirtingo dydžio krumpliaračius. Pavyzdžiui, įjungus pirmą pavarą, variklio energija perduodama per mažesnio diametro krumpliaratį ant tarpinio veleno, kuris suka didesnio diametro krumpliaratį, esantį ant diferencialo veleno.

Aukštesnei pavarai naudojamas didesnio diametro tarpinio veleno krumpliaratis ir mažesnio diametro krumpliaratis ant diferencialo veleno. Tokiu būdu pakeičiamas diferencialo veleno sukimosi greitis, todėl didesniu greičiu sukasi ir automobilio ratai.

Pavarų perjungimo svirtimi pagalba vairuotojas įjungia pavarą, taigi parenka tą krumpliaračių porą, kuri atsakinga už atitinkamos pavaros darbą.

Jungiant pavaras mechaniškai, nebūtina laikytis nuoseklumo. Pavyzdžiui, jei važiuojama įjungus pirmą pavarą ir norima įjungti trečią, prieš tai nereikia įjungti antros pavaros, nes krumpliaračių poros veikia nepriklausomai viena nuo kitos.

Automatinė pavarų dėžė

Palyginus su mechanine, automatinė pavarų dėžė yra kur kas didesnė, sunkesnė ir techniškai sudėtingesnė.

Automatinėje pavarų dėžėje variklio ir diferencialo velenai tiesiogiai nesujungti. Vietoje to naudojamas sankabos, tarpinis velenas ir planetarinis reduktorius.

Pradėti reikėtų nuo planetarinio reduktoriaus. Jis sudarytas iš kelių elementų: centrinio krumpliaračio, kuris vadinamas saule, toliau keli mažesni planetiniai krumpliaračiai, kurie išsidėstę aplink centrinį krumpliaratį. Dar vienas elementas – žiedinis krumpliaratis.

Prie planetarinio reduktoriaus pritvirtintas diferencialo velenas, kuris variklio galią perduoda į varančiuosius automobilio ratus. Būtent diferencialo veleno sukimosi greitį ir reguliuoja planetarinis reduktorius.

Viskas veikia nuosekliai, o važiavimo greitis priklauso nuo to, kurie komponentai sukasi, o kurie nejuda. Tai, kurie krumpliaračiai juda, o kurie „užrakinti“, reguliuoja sankabos.

Tokiu būdu valdomas planetarinio reduktoriaus sukimosi greitis ir galios perdavimo į varančiuosius ratus santykis.

Pavyzdžiui, jei visi reduktoriaus krumpliaračiai yra sukabinti ir nejuda, užtikrinamas didesnis automobilio greitis, tai yra, važiuojama aukštesne pavara. Automatinės greičių dėžės pavarų skaičius priklauso nuo planetarinių reduktorių skaičiaus. 

Dvigubos sankabos automatinė pavarų dėžė

Tai viena naujausių pavarų dėžių technologijų. Jas kuria ir naudoja vis daugiau gamintojų. Šio tipo automatinės pavarų dėžės privalumas – sklandesnis pavarų perjungimas ir geresnė degalų ekonomija, palyginus su tradicinėmis automatinėmis pavarų dėžėmis.

Techniškai dvigubos sankabos automatinė pavarų dėžė labiau panaši į mechaninę nei į tradicinę automatinę. Taip yra todėl, kad ją sudaro dvi nepriklausomai veikiančios mechaninės pavarų dėžės, kurių veikimą valdo kompiuteris.

Viena pavarų dėžė atsakinga už nelyginių – pirmos, trečios ir penktos – pavarų darbą. Tuo metu antra greičių dėžė už lyginių – antros, ketvirtos ir šeštos. Kiekviena iš šių pavarų dėžių turi savo sankabą. Būtent todėl ji ir vadinama dvigubos sankabos pavarų dėže.

Taigi, kai viena pavarų dėžė veikia ir perduoda variklio galią į ratus, kita pavarų dėžė jau yra pasirengusi aukštinti arba žeminti pavarą, nes jos jungiamos nuosekliai.

Pavyzdžiui, kol automobilis važiuoja įjungus trečią pavarą, už lygines, antrą ir ketvirtą pavaras atsakingas greičių dėžės velenas jau pasirengęs pavaros perjungimui, todėl, kai valdymo kompiuteris duoda signalą jungti pavarą, tai atliekama akimirksniu. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar bus jungiama aukštesnė ar žemesnė pavara – greičių dėžė pasirengusi atlikti tiek vieną, tiek kitą veiksmą.

Bepakopė pavarų dėžė

Tai techniškai pati paprasčiausia pavarų dėžė. Pagrindinės ją sudarančios dalys – du skriemuliai ir diržas.

Viršutinis skriemulys sujungtas su varikliu, o apatinis su diferencialu. Vienas su kitu skriemuliai sujungti metaliniu diržu. Abiejų skriemulių vidinės pusės siaurėja nuo apačios į viršų. Didėjant greičiui viršutinio skriemulio sienelės spaudžiamos, o apatinio plečiamos. Tokiu būdu pakeičiamas skriemulių perdavimo santykis.

Tokia pavarų dėžė užtikrina tolygų greitėjimą, nes nėra sudėtingos krumpliaračių sistemos. Palyginti su kitomis pavarų dėžėmis, ji nedidelė, o tokia konstrukcija dar ir gana patikima, nes turi mažai judančių detalių.

 

 

 

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius