Neišsenkanti energijos jūra, nesenstanti scenos valdovė, tikra sportinio judesio ambasadorė – tokios savybės sudaro Joanos Bartaškienės portretą. „Esu tiesiog močiutė-šventė“, – taip pati save apibūdina su šypsena ir blizgučiais akyse.

Nors Joana jau prosenelė, bet juda daugiau nei dauguma dvidešimtmečių ir drąsiai planuoja pradėti mokytis dar ir žaisti tenisą. Žinoma, ne su bet kuo, o su savo aukštaūgiu anūku, kuris yra rimtas šios sporto rūšies žinovas.

Todėl ši laida kaip niekad kupina dinamikos – nuo mankštos su senjorėmis iki sporto su anūku, nuo gimnastikos pratimų su žiūrovais iki šokių žingsnelių su laidos vedėja. Joana atvira kaip visuomet – vilioti vyrus reikia nežiūrint gimimo metų, o su draugėmis būtina rasti progą taurei šampano, nes šventė ne diena, o pats žmogus!

Tad ši laida – tai pamoka apie gyvenimą, kuriame prosenelystė atrodo kaip kviestinis vakaras su orkestrais.