Karo pabaigoje prie Nemuno vokiečiai numušo prancūzų lėktuvą, bet sužeistas lakūnas Andrė nusileido parašiutu į lietuvių kaimą. Malūnininkas Domas slepia jį savo malūne, o jaunoji Saulė, taikyta Domui į nuotakas, slaugo ateivį. Užsimezga meilė, bet netrukus sustiprėjusio Andrė atvyksta jo eskadrilės draugai. Prabėgo penkeri metai po karo pabaigos, tačiau Saulė tebelaukia prancūzo, kuris, sako, žuvęs prie Nemuno.