Daugelis žinovų vadina šią operą didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu: „Tai – nepaprasta opera. Vien pati libreto idėja, sumanyta kompozitoriaus ir meistriškai įkūnyta Jaroslawo Iwaszkiewicziaus, buvo nepaprasta. Viduramžių Sicilija, tapusi veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu.“ Kūrinys pasižymi didžiule dramatine jėga ir turtingu orkestriniu bei vokaliniu koloritu, kuriame susipina grigališkojo choralo melodijos, viduramžių mistika ir poetiškas rytietiškas jausmingumas. Orkestruotė įspūdinga, tiršta ir subtili, o įtakingojo „The Guardian“ apžvalgininkai „Karalių Rogerį“ pavadino „tobula opera tiems, kurie su šiuo žanru niekada nėra susidūrę gyvai“.