Poetas Marcelijus Martinaitis kalba apie kūrybą, jos reikalingumą sau, o po to ir kitiems, pasakoja apie laimingai susiklosčiusį gyvenimą, kad tapo rašytoju, teigiamai vertina dabartinę kartą, apgailestauja, kad nėra kultūros politikos ir vertinimo kriterijų, niekas neruošia dirvos ateinančioms kartoms, mano, kad visuomenė vis dar agrarinės kultūros lygmenyje, išsako nuojautas artėjančios kultūrinės katastrofos, kuri baisesnė už politinę katastrofą. Poetas nufilmuotas savo sodyboje, kurioje jaučia kūrybos laisvę, Vilniaus senamiestyje, studentų auditorijoje. Laidos autorė Dalia Kutavičienė.