Kino režisierė Kristina Buožytė pastatė vos du filmus ir abu jie sulaukė didžiulio pasisekimo. Abu jau spėjo apkeliauti festivalius ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. O pati Kristina „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų ceremonijoje buvo pripažinta geriausia metų režisiere. Ji neslepia, jog kinas - menas sudėtingas ir brangus. O pradėjus statyti filmą tenka gyventi iš santaupų ir net mamos remiamai. Tačiau esminis režisierės klausimas - paprastas. Kokį jį kelia diktatore save vadinanti režisierė? Ilgainiui paaiškėjo, jog daugelis žydinčių grožybių, augintų mūsų močiučių puokštėms, dabar tinka ir lėkštėms. Nasturtų, lelijų, rožių sąrašą neseniai papildė ir smidrai, vadinami tiesiog šparagais. Ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė smidrų ūglių vos prieš dvejus metus parsivežė iš Olandijos, o šiemet derliumi stebisi ir pati. Pašnekovė tikina, jog Prancūzijoje, Vokietijoje šita daržovė yra gurmaniška. Ir ten netgi rengiamos šparagų fiestos. Kaip mūsų stalui dera smidrai? Ypatingas susitikimas, dėl kurio nukeliavome į Jerevaną, atvėrė duris į legendos gyvenimą . Dživanas Gasparianas - pasaulinė garsenybė. Vienas iškiliausių muzikų, kadaise sužavėjęs net Staliną, dabar yra kviečiamas kurti muziką garsiems Holivudo filmams, o jo kompaktinės plokštelės parduodamos milijoniniais tiražais. Duduko virtuozas, išgarsinęs senovinę armėnų dūdelę, drožtą iš abrikoso medžio ir mūsų dienomis groja muziką, tinkančią net ir roko griausmui. Jerevano konservatorijos profesorius, Auksinio gaublio laimėtojas jau aštuonis dešimtmečius nesiskiria su duduku ir atveria armėniško gyvenimo ypatumus.