2013 m. balandžio 13 d. laidos „Ryto suktinis“ anonso LRT internetiniam puslapiui tekstas „Ryto suktinyje“ - žemaičių tarmės saugotojai. Kaip nuo Rietavo apylinkių kilusi Rožė Meškauskaitė-Poškienė išsaugojo tėvo meilės laiškus mamai, mokyklos atminimų albumėlį ir gyvenimo smagumą? Kas tuomet žemaičius džiugino ir įkvėpė kasdienybėje? Už kokius prasikaltimus ir kokios bausmės vaikams anuomet buvo šiame krašte? Buvusi mokytoja, rašytoja R. Poškienė pripažįsta, jog su keturiais broliais ir dar dviem seserimis dirbo labai sunkiai, dainavo labai garsiai, o kas vakarą prieš miegą savo mamai būtinai turėdavo pabučiuoti ranką. O kaip savąją tarmę brangina ir jos unikalumu dalijasi kitas žemaitis, šviesios atminties kalbininko Alekso Stanislovo Girdenio sūnus Povilas Girdenis? Kokios tenykštės istorijos atsispindi tėvo tekstais sukurtose dainose? Galbūt tarmės nenyksta? Žemaitiškai dainuojantis ir kalbantis bardas, istorikas P. Girdenis apie lietuvių tarmių išsaugojimo alternatyvas. Turbūt ne kartą elektroninėje erdvėje esate sulaukę įvairių tekstinių ir iliustruotų sveikinimų ar animuotų iliustracijų, kuriose atspindimos socialinės aktualijos, liaudyje kitaip dar vadinamų internetinių šiukšlių? Ar egzistuoja internetinis folkloras? Kokiais būdais jis pasireiškia ir kaip įtakoja tarpusavio komunikacijos sferas? Apie tai - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus mokslo darbuotojas Povilas Krikščiūnas.