Stebinti Volodymyrui Zelenskiui, Jungtinių Valstijų Kongrese pajudėjo daugybę mėnesių strigęs naujų sankcijų Rusijai paketas. Per pirmąjį procedūrinį balsavimą paketui pritarė triuškinama abiejų partijų dauguma. Šios pataisos Amerikos prezidentui suteiktų įrankį įvesti muitus didžiausiems rusiškos naftos ir dujų pirkėjams. Tačiau išlieka abejojančių, ar Donaldas Trumpas šia galia tikrai pasinaudos Rusijai bausti. Šia tema – politologas Alvydas Medalinskas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę renkasi į neeilinį posėdį dėl sostinės regione kilusios atliekų tvarkymo krizės. Teigiama, kad Vilniaus regiono mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje atliekų skaičius gali siekti ir 40 tūkst. tonų, o žala dėl netvarkomų atliekų gali būti 18 mln. eurų. Tikimasi, kad teritoriją pavyks sutvarkyti per pusę metų.
Tinklaraštininko Skirmanto Malinausko surinkti duomenys rodo, kad atliekų kalnai sostinėje, bendrovės „Energesman“ teritorijoje, neviršijo leidžiamų normų, o susikaupė tiesiog dėl to, kad kogeneracinė elektrinė sumažino savo pajėgumus. Vilniaus miesto savivaldybei tai esą tapo puikiu pretekstu perimti gamyklos kontrolę.
Rusija pranešė, kad dėl kaltinimų „bendrininkavimu vykdant terorizmą“ paskelbė tarptautinę platformos „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo paiešką. Situaciją apžvelgia pasaulio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas.
„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė: beveik penktadalis jaunų žmonių jaučia spaudimą atitikti socialiniuose tinkluose matomą gyvenimo būdą. Tai reiškia, kad trumpalaikiai norai nustelbia ilgalaikius ir racionalinius finansinius sprendimus. Penktadalis jaunų žmonių yra pirkę socialiniuose tinkluose matytas prekes ar paslaugas, nors vėliau dėl to teko riboti savo išlaidas, 15 proc. tam naudojo finansinį rezervą, o 3 proc. net skolinosi. Šia tema – Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.
Prieš savaitę pristatęs galutinį naujų eurų banknotų dizaino variantų sąrašą, Europos Centrinis Bankas pateikė juos viešam aptarimui, – iki rugsėjo 21 d. europiečiai kviečiami išsakyti savo nuomonę. Apie tai išsamiau – Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis
Labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta – Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, Šv. Jokūbo apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. „Camino de Santiago“ kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų. Tačiau Šv. Jokūbo keliai iki Ispanijos veda ir nuo kitų Europos valstybių, taip pat – ir Lietuvos. Pagrindinį 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie jo prisijungia papildomos atšakos, kurių dėka „Camino Lituano“ kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių. Šiuo keliu leidosi ir žurnalistas, laidų vedėjas Ignas Krupavičius.
Sinoptikai penktadienį vietomis žada ir 32 laipsnius karščio, ir lietaus. Apie permainingus vasaros orus domėjosi LRT reporteris Jokūbas Naglinskas.
Klimato kaitos pokyčiai verčia ieškoti naujų būdų spręsti karščio keliamus iššūkius. Bendradarbiaudami Irako ir Nyderlandų agronomai taiko profesinę patirtį sodindami hibridines sėklas, kad Basros miestą apsaugotų nuo kaitros.
Miesto istorija gyvena ne tik muziejuose. Kartais ji atsiveria ten, pro kur kasdien skubame nė nepakeldami akių. Apie naują būdą pažinti Vilniaus praeitį – reportaže.
Ved. Rasa Tapinienė.
Kitos nuorodos: