NATO viršūnių susitikimas Ankaroje šią savaitę išvengė naujos Aljanso krizės – per kelias valandas Donaldo Trumpo nuotaika pasikeitė nuo grasinimų sąjungininkėms Europoje iki nuolat minimos meilės ir vienybės. Bet po visų ankstesnių NATO susitikimų Trumpo pagyros trukdavo neilgai. Šįkart jis, vos išskridęs iš Turkijos, pakartojo, kad gali išvesti visas pajėgas iš Europos, jei negaus Grenlandijos. Net kai daugėja žinių, kad Ukrainos spaudžiama Rusija gali smogti NATO, liko neaiški ne tik Amerikos pajėgų ateitis Europoje. Nepriimta beveik jokių naujų sprendimų Rusijai atgrasyti, tik Baltijos šalių oro policijos misija verčiama oro gynybos misija. Ankaroje susitikimą stebėjo LRT reporteriai Vykintas Pugačiauskas ir Mindaugas Laukagalis.

Prieš pat viršūnių susitikimą Ankaroje ukrainiečiai sugebėjo pakeisti karo su Rusija kontekstą. Sėkmingi dronų smūgiai Rusijos gilumoje ir degalų krizė paskatino NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje įterpti formuluotę, kad dėl savo gynybos pramonės Ukraina iš paramos gavėjos tapo saugumo kūrėja. Tą pripažino ir Donaldas Trumpas, pažadėjęs Ukrainai suteikti licencijas gaminti amerikietiškas oro gynybos sistemas „Patriot“. Patys ukrainiečiai nesitiki, kad gamybos procesas bus sklandus ir greitas. Galbūt net svarbesnis jiems per pusantrų metų pasikeitęs Trumpo administracijos tonas.

Mindaugo Sinkevičiaus XXI-osios Vyriausybės laukia pirmininkavimas Europos Tarybai, pagalbos Ukrainai užtikrinimas, be abejo, Lietuvos saugumo pozicijų stiprinimas. Darbotvarkė įtempta, tačiau Lietuvoje daugiausia dėmesio šiuo metu – kaip baigsis derybos su Kinija. Vyriausybė skelbiasi, kad jos tikslas – santykius normalizuoti. Kinija yra Rusijos sąjungininkė, Lietuvos žvalgybos vertinama kaip grėsmė, tačiau viskas galiausiai susiveda į „realpolitik“ – reikia kalbėtis, santykiai turi būti kaip kitų Europos Sąjungos valstybių, nors rusų karius Kinija moko kovoti su Ukraina. Tad esminis klausimas – kiek tai Lietuvai kainuos?

Jau artėjantį rudenį Vokietija gali sulaužyti dar vieną tabu: kraštutinė dešinė žemių rinkimuose gali ne tik laimėti, bet ir užsitikrinti valdžią, leisiančią „Alternatyvai Vokietijai“ formuoti žemės Vyriausybę. Federalinė Vyriausybė – nepopuliari ir reformų kancleriu pasiskelbęs Frydrichas Merzas politinį centrą žada gelbėti gelbėdamas valstybės ekonomiką. Kinijos prekių tvano, Amerikos muitų ir kainų naštos nepakelianti Vokietijos pramonė šį dešimtmetį stagnuoja, o skaudžiausios pasekmės gresia šalies pasididžiavimui – automobilių gamintojams.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen, nubaustai už organizuotą lėšų grobstymą, vėl įsižiebė prezidentinė viltis. Politikės skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas ją vis dar laiko kalta, tačiau jai skirtas bausmes sušvelnino, tad pasikeitus jų terminams Le Pen dabar vėl gali kandidatuoti. Tą darysianti ji šią savaitę ir patvirtino. Tačiau naujai įgytos galimybės jai neužtenka. Siekdama būti išteisinta visiškai, Le Pen ginčija ir jai iš dalies naudingą apeliacinį verdiktą. Byla keliasi į Aukščiausiąjį kasacinį teismą, kuris galutinį ir neginčijamą sprendimą greičiausiai pateiktų prieš pat kitų metų prezidento rinkimus. Iki nuosprendžio ji galės laisvai, be apykojės keliauti ir agituoti, vildamasi, kad prancūzams svarbus ne jos teistumas, o menama kova su elitu.

Kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose jėgas žada išbandyti ir bent apie 20 Seimo narių, sako, būtų pasiruošę iškeisti parlamentaro kėdę į mero, tačiau jų gali būti ir dar daugiau. Partijų strategijos skirtingos, štai kone visi „Nemuno aušros“ parlamentarai sieks mero postų, tuo metu valstiečiai-žalieji nekels nė vieno. Partijoms savivaldos rinkimai turėtų būti labai gerai apgalvotas žaidimas, nes Seimo nariams dalyvauti rizikinga, gali atsisukti kitu galu. Tuo labiau, kai atsilaisvinusias vietas Seime gali užimti kitos partijos, o valdančioji dauguma nebeturi tokios persvaros kaip anksčiau.

Tarptautinis olimpinis komitetas šią savaitę panaikino nuo 2016 metų Rusijai taikytą diskvalifikaciją. Tarptautinis olimpinis komitetas teigia, kad dar nėra nusprendęs, ar Rusija galės iškelti savo vėliavą, naudoti savo spalvas, ar Los Andželo olimpinėse žaidynėse bus grojamas jos himnas. Taip pat pranešė, kad atskirų sporto šakų federacijos ir varžybų organizatoriai turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl Rusijos. FIFA ir UEFA teigia, kad artimiausiu metu nėra planų leisti Rusijos klubų ir nacionalinėms rinktinėms grįžti į tarptautines varžybas. Tokį patį sprendimą pagarsino ir tarptautinė lengvosios atletikos federacija „World Athletics“. Ar tai reiškia, kad plačiai durys rusams dar neatsivėrė, nes tik gavę tarptautinės sporto šakos federacijos pritarimą, jie gaUs teisę dalyvauti olimpinėse varžybose ir pačiose olimpinėse žaidynėse? Išsamiau – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.