Trečias šios kadencijos premjeras ir trečioji valdančioji koalicija. Mindaugui Sinkevičiui šią savaitę patvirtinus, kad jis bus premjeru, bus ir trečioji Vyriausybė. Bene daugiausia dėmesio sulaukia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Ne tik socialdemokratai – jam tvirtos paramos nebeišreiškia ir prezidentas, keliantis sąlygą normalizuoti santykius su Kinija, nors ar bus pasiektas toks uždavinys, labiau priklauso nuo pačios Kinijos. Naujoji koalicija, anot pačių jos dalyvių, grąžins politinę kultūrą, kai ginčai sprendžiami ne viešai. Tačiau ramu nebus, mat naujoji koalicija mažesnė nei ankstesnė, tad opozicija įgis didesnę įtaką.

Investuoti į šeimas ir gerinti demografinę padėtį yra prioritetas, sako premjero pareigas turintis užimti Mindaugas Sinkevičius. Naujoji koalicija žada peržiūrėti vaiko priežiūros išmokų sistemą, kad šeimos, gimus vaikui, neprarastų prieš tai turėtų pajamų, nors vizijos, kaip tai padaryti, skiriasi. Vis dėlto dėl finansavimo šaltinio sutariama – svarstoma panaudoti viršplanines lėšas, nugulančias į „Sodros“ rezervą. Šiuos pinigus kaip galimą šaltinį mato ir šalies senjorų pensijoms didinti, apie ką jau seniai kalba ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau apetitą kišti rankas prie „Sodros“ rezervo ir jį pildyti lėčiau slopina valstybės institucijų perspėjimai. Tiek „Sodra“, tiek Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėja: lėčiau pildant rezervą galima prisidaryti daugiau bėdų.

Iš aktyvios politikos pasitraukęs prieš dvejus metus, šiuo metu Stanfordo universiteto vizituojantis mokslo darbuotojas, „Atlantic Council“ Europos gynybos ateities grupės bendrapirmininkis, Miuncheno saugumo konferencijos Patariamosios tarybos narys, buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – „Savaitėje“.

„Nėra gero karo ar blogos taikos“, – kartą sakė Benjaminas Franklinas. Su tuo nesutiktų Donaldo Trumpo kritikai, kurie jo pasirašytą memorandumą su Teheranu vadina Amerikos kapituliacija. Dokumente skamba pažadai leisti Iranui eksportuoti naftą, ilgainiui naikinti sankcijas ir surinkti 300 milijardų dolerių Iranui atstatyti – šaltiniai teigia, kad pusė sumos jau užtikrinta. Tačiau Trumpas memorandumą pristato kaip pergalę: esą pasiektas pagrindinis tikslas – atvertas Hormuzo sąsiauris, nors iki karo jis ir taip buvo atviras. Vis dėlto dokumentą pasaulis pasitiko su juntamu atokvėpiu. Tiesa, neilgam – rašalui nuo parašų nenudžiūvus, prasidėjo pirmosios bėdos. Penktadienį suplanuotos tolesnės Vašingtono ir Teherano derybos atšauktos, o Iranas Hormuzą vėl užvėrė. Per 60 dienų memorandumas turi virsti tikru taikos susitarimu, o laikrodžiui tiksint šiandien bandoma derybas atnaujinti.

Nebijoti konfrontacijos su Iranu buvo pagrindinė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu saugumo strategija. Prieš prezidentui Barackui Obamai sudarant branduolinį susitarimą su Iranu, Netanyahu vyko į Jungtinių Valstijų Kongresą raginti sandorio nesudaryti. Pernai jis vienas ėmėsi pulti Irano branduolinius objektus ir sulaukė Amerikos pagalbos, o šiemet pasiekė dar daugiau – įtikino Donaldą Trumpą ir Jungtines Valstijas surengti bendrą puolimą. Pirmą karo dieną jis užtikrintai žadėjo sunaikinti Irano režimo keliamą grėsmę Izraeliui. Tačiau jo pažadai Trumpui pasiekti greitą pergalę neišsipildė, Vašingtonui iškilo ekonominis galvos skausmas dėl užverto Hormuzo, ir Amerika nusprendė siekti taikos – Izraelio neatsiklaususi ir į jo nuogąstavimus beveik neatsižvelgdama. Iš šio karo Izraelis liko nieko nepešęs ir dar atitolo nuo savo svarbiausios sąjungininkės.

Ukrainoje savaitė prasidėjo Rusijos bombardavimu, peržengiančiu net šio karo raudonąsias linijas – pataikyta į šventovę, itin svarbią pačiai Maskvai. Po trijų dienų juodas lietus lijo jau liepsnojančioje Maskvoje, Ukrainai atsakius smūgiu naftos įmonei. Masinės dronų atakos gniuždo Rusijos ekonomiką, ir, išsigandęs Kyjivo galios, Baltarusijos lyderis atsiprašė Volodymyro Zelenskio. Tačiau šis atkirto, kad žodžių negana, ir pasiūlė per savaitę parodyti darbus. Zelenskis gerų žinių šią savaitę sulaukė ir Didžiojo septyneto viršūnių susitikime, ir iš NATO gynybos ministrų, ir iš Europos Sąjungos, pradėjusios stojimo derybas, nors bendrijos lyderiai susiginčijo dėl derybų su Rusija.

Dirbtinis intelektas lyginamas su elektra, branduoline energija ar internetu – technologijomis, pakeitusiomis pasaulio galios pusiausvyrą. Amerikiečių bendrovė „Anthropic“ pripažįsta pati sukūrusi pernelyg galingą dirbtinio intelekto modelį, gebantį vykdyti sudėtingus kibernetinius įsilaužimus. Jos kūrėjai ragina stabdyti dirbtinio intelekto varžybas ir pirmiausia įvesti griežtesnę kontrolę. Ši logika bent jau kol kas nesuderinama su Baltųjų rūmų siekiu išlaikyti pranašumą prieš Kiniją. Vašingtonas uždraudė dalytis pavojingiausiu dirbtinio intelekto modeliu su visais, palikdamas prieigą tik savo žvalgybai. Kol Europoje tęsiasi karas, didžiosios žemyno valstybės nesupranta, kodėl Donaldas Trumpas riboja prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto sistemų net artimiausiems sąjungininkams.

Ved. Nemira Pumprickaitė.