Derybos dėl naujosios koalicijos tęsiasi – ketvirtadienį Seime susitinka jau visi trys potencialūs koalicijos partneriai: socialdemokratai, demokratai ir „valstiečiai žalieji“. Nors demokratai nori vadovauti keturioms ministerijoms, panašu, kad tam prieštarauja ir socialdemokratai, ir „valstiečiai“.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija, prorusiško aktyvisto Antano Kandroto išvykimas į Baltarusiją gali būti didesnės Kremliaus informacinės operacijos dalis. Anot ekspertų, tai gali būti susiję ir su dronų incidentais Baltijos valstybėse.

Iranui ir JAV toliau keičiantis smūgiais, trapi paliaubų sutartis praranda prasmę. Naujausią informaciją iš Vašingtono apžvelgė LRT korespondentas Augustinas Šemelis.

Europos Centrinis Bankas pirmą kartą nuo 2023 metų padidino bazines palūkanų normas. Tris pagrindines palūkanų normas Bankas nusprendė padidinti 25 baziniais punktais. Naujos normos įsigalios po savaitės. Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde sako, kad šis sprendimas padės susidoroti su karo Irane sukeltu neapibrėžtumu ir infliacija. Pagal naujausią scenarijų numatoma, kad infliacija šiemet sieks 3 proc. Tai lems energijos kainų augimas, po to brangs maistas ir paslaugos.

Jungtinės Valstijos – visiškai įsipareigojusios NATO, o jų suteikiamas branduolinis atgrasymas yra esminis saugumo garantas Europai – sako šiandien NATO būstinėje susitikę Norvegijos premjeras ir Aljanso generalinis sekretorius. Nors pati Norvegija gegužės pabaigoje prisijungė prie Prancūzijos branduolinio ginklo programos. Ekspertai sako, tai, kad prie Prancūzijos prisijungė jau 9-ios Europos šalyse rodo svyruojantį pasitikėjimą Amerika, bet ir Prancūzijos atžvilgiu – reikia valdyti lūkesčius.

Vokietijoje šiandien pasirašomas 8 bendrovių susitarimas kurti savą naikintuvą vietoj šią savaitę atšaukto bendro Europos projekto. Šeštos kartos naikintuvą kurs konsorciumas, kuriam vadovaus „Airbus“, o dalyvaus šešios Vokietijos bendrovės ir viena europinė raketų gamintoja. „Airbus“ 9-erius metus kūrė Europos naikintuvą su Prancūzijos „Dassault“, bet jos taip susipyko dėl parametrų ir projekto kontrolės, kad išeities neradę šalių vadovai nusprendė didžiausią Europos gynybos iniciatyvą sustabdyti.

Naujos kartos naikintuvai, kurių prototipus kurią ir kitos valstybės, nebebus tik paprasti kovos lėktuvai. Pagrindinis orlaivis galės veikti kartu su lydinčiais dronais, kurie padės misijose. Pilotui padės ir dirbtinis intelektas, realiu laiku analizuosiantis situaciją. Didžiausias pokytis – sujungtos įvairios gynybos sistemos. Tai yra naikintuvas nuolat keisis duomenimis su kitais lėktuvais, dronais ir žvalgybos radarais, o vieninga sistema leis greičiau reaguoti į situaciją. Kuriami orlaiviai turėtų būti mažiau matomi radarams, greitesni ir labiau automatizuoti.

Europos Centrinis Bankas pirmą kartą nuo 2023 metų padidino bazines palūkanų normas. Tris pagrindines palūkanų normas Bankas nusprendė padidinti 25 baziniais punktais. Naujos normos įsigalios po savaitės. Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde sako, kad šis sprendimas padės susidoroti su karo Irane sukeltu neapibrėžtumu ir infliacija. Pagal naujausią scenarijų numatoma, kad infliacija šiemet sieks 3 proc. Tai lems energijos kainų augimas, po to brangs maistas ir paslaugos.

Šį vakarą prasideda pasaulio futbolo čempionatas. Prieš ketverius metus ryškiausias futbolo žvaigždes priėmęs Kataras estafetę perdavė Meksikai, Jungtinėms Valstijoms ir Kanadai. Šių metų čempionatas išsiplėtė iki 48-ių komandų. Aistruolius nuliūdino išaugusios bilietų kainos. FIFA prezidentas tvirtina – pelnas grįžta į futbolą.

Ved. Deividas Jursevičius.